1. Dvidešimt metų po geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo – Sauliaus Chadasevičiaus reportažas.
Lygiai prieš 20 metų Lietuvą sudrebino galingas sprogimas – apie 30 km nuo Vilniaus driokstelėjo užminuotas geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį. Šio teroro akto aidai atmenami ir aktualūs iki šiol. Ir nors oficialiai byla faktiškai yra marinama, prabėgę dešimtmečiai daugeliui leido susivokti, kas tądien iš tiesų įvyko ir kuo ši data tokia reikšminga Lietuvai.
2. Rusijos istorikas Jurijus Felštinskis tvirtina, kad V.Putinas rengiasi dideliam karui.
Istorikas ir rašytojas Jurijus Felštinskis teigia, kad Rusijos veiksmai rodo pasiruošimą dideliam karui Europoje. Pasak jo, baigėsi pinigų uždirbimo laikas – atėjo laikas naudoti sukauptus resursus karinei galiai didinti. Jis analizuoja situaciją Baltijos šalių regione ir daro išvadą, kad tai vienas iš dviejų Rusijos puolimo placdarmų.
3. Rimvydas Valatka: 12 dalykų, išduodančių, kad Lietuva yra šiek tiek provincija.
Lietuvoje yra visos Europos centras. Lietuvių kalba – artima sanskritui. Napoleonas norėjo ant delno išsinešti Vilniaus Onos bažnyčią ir pasistatyti kur nors prie Luvro. Buvome nuo jūros iki jūros, ir, jei ne lenkai, tai ohoho, kaip dabar būtų. Anglijos karalienė geria Anykščių serbentų vyną. Lietuva sumušė Kryžiuočių ordiną prie Žalgirio, o paskui dar sugriovė Sovietų Sąjungą, ot. Tik ten, Europoje, gali šlaistytis visokie gėjai, o mes čia, Seime, esam paskutiniai, kurie saugo krikščionijos vertybes.
4. Rusijos žurnalistės Julijos Latyninos komentaras apie tai, kad naftą pumpuojantiems režimams ateina sunkios dienos.
Naftos kainų kritimas yra natūralus reiškinys, kuris apribos šią žaliavą eksportuojančių valstybių, kurių politikai dažnai serga didybės manija ir chamiškai elgiasi tarptautinėje arenoje, ambicijas. Pelnas, gaunamas už naftą, greitai papildys Vakarų šalių, o ne autoritarinių režimų kišenes, teigia Rusijos žurnalistė Julija Latynina.
5. Dovilės Jablonskaitės pasakojimas apie šešiolikmetį iš Plungės rajono ir jo kovą su vėžiu.
„Samantą dažnai matydavau bažnyčioje. Nedidelės, gražios mergytės žvilgsnis su manuoju susitiko keletą kartų. Tada dar nežinojau, kad tai – Gyčio sesutė“, – pasakoja plungiškė Ieva Krivickaitė, 2013 metais tapusi „Lietuvos garbės“ laureate „Metų vilties“ nominacijoje. Apdovanojimai Ievos nė kiek neišpaikino – ji ir toliau tęsia gerus darbus. Šįkart užsibrėžė padėti kraštiečiui Gyčiui, su kuriuo kaip „Mamų unijos“ savanorė susipažino Kauno klinikose.
6. Raimondos Mikalčiūtės žvilgsnis į Kryžių kalną – kas traukia prie jo žmones iš kitų valstybių?
Vienas lankomiausių turistinių objektų Lietuvoje – Kryžių kalnas – šią savaitę sulaukė netikėto pasaulinės žiniasklaidos dėmesio. Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ kryžiais nusagstytą piliakalnį įtraukė į košmariškiausių pasaulio vietų sąrašą. Nors reklama to nepavadinsi, turizmo atstovai įsitikinę, kad Kryžių kalno populiarumui toks akibrokštas nepakenks. Unikalus objektas per sezoną sulaukia per 100 tūkst lankytojų – piligrimų, smalsuolių ir net NATO karių.
7. Dovilė Jablonskaitė kalbasi apie atmintį ir užmarštį su lietuviškai kalbančia Lenkijos istorike Katarzyna Korzeniewska.
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanojo keturis užsienio lietuvius. Viena iš jų – istorikė dr. Katarzyna Korzeniewska-Wolek iš Lenkijos. Lenkų ir lietuvių santykius tyrinėjanti mokslininkė trečiadienį paskaitoje pažadėjo: šįkart neliesiu populiariosios savo temos. Mokslininkė pakvietė pažvelgti į socialinės atminties ir pasipriešinimo Lietuvoje realijas sovietmečio pabaigoje – XX a. 8–9 dešimtmečiuose.