Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eksperimentai su saule

Klemenso Mečėjaus sukonstruotas saulės elementų modulis – vos 2 cm storio ir sveria apie 4 kg.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Klemenso Mečėjaus sukonstruotas saulės elementų modulis – vos 2 cm storio ir sveria apie 4 kg.
Šaltinis: 15min
0
A A

Savo rankomis susikonstruoti saulės jėgainę nesudėtinga. Tačiau tą įrodęs 21 metų Klemensas Mečėjus dabar suka galvą: o ką su savo kūriniu daryti? Mat Lietuvoje tokiems auksarankiams dar sunku prasiskinti kelią.

Gegužės mėnesį Seimo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas vaikinui pasufleravo verslo idėją. Jis sumanė įdarbinti saulę ir iš jos išgautą elektros energiją pardavinėti bendrovei „Lesto“. Juolab kad ir supirkimo kaina patraukli – 1,63 Lt už kilovatvalandę (kWh), jei saulės jėgainės galia neviršija 100 kilovatų (kW).

Visagalis internetas

Kad nereikėtų didelių investicijų, saulės jėgainę K.Mečėjus su vienmečiu bičiuliu Domantu nusprendė pasigaminti savo jėgomis. Ir patys nustebo, jog tai pasirodė visai lengva užduotis.

„Internetas tiesiog sprogsta nuo informacijos. Suveskite žodžius „saulės elementų modulių gamyba“ ir rasite viską: aprašus, nuotraukas, netgi kaip pasigaminti saulės modulį iš sulūžusių plokštelių“, – aiškino Edinburgo (Škotija) universitete matematiką ir verslą bei tuo pat metu Vilniaus universitete teisę studijuojantis K.Mečėjus.

Laikas vaikinų nespaudė, todėl jie neskubėdami naršė po interneto parduotuves – rinkosi pigesnes detales. Laidus užsisakė Honkonge, pagrindines saulės modulių detales – Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai ką rado Lietuvoje, Anglijoje. O grįžę iš Škotijos, kur studijuoja, vasaros atostogų į Lietuvą visa tai „sulipdė“ į vieną darinį.  

Sutaupė dvigubai

Taip per kelis mėnesius ant K.Mečėjaus tėvų namo Vilniuje stogo atsirado 1 kW galios jėgainė, sudėliota iš 15 saulės elementų modulių. Kiekvienas jų – vos 2 cm storio ir sveria apie 4 kg. Bendras jėgainės plotas – 7,5 kv.m.

Koją K.Mečėjui pakišo tai, kad saulės jėgainę jis suprojektavo ir sumontavo pats, o tai gali daryti tik licenciją turintis specialistas.

Klemensas skaičiuoja, kad tokio galingumo jėgainė per dieną gali pagaminti apie 5–6 kWh. „Bet tai labai apytiksliai skaičiavimai, mat daug kas priklauso nuo to, saulėta diena ar ne“, – įspėjo vaikinas.

Savo saulės jėgainės gamybai jis išleido 4 tūkst. Lt. „Perpus mažiau nei būčiau pirkęs iš saulės elementų technologijų srityje besispecializuojančių bendrovių“, – tikino K.Mečėjus.

Verta parduoti

Tik pradėjęs jėgainės statybas, vaikinas jau žinojo, kad savo reikmėms saulės energijos jis nenaudos.

„Norint tokiu būdu pagamintą elektrą be problemų naudoti buityje, būtina įsigyti akumuliatorių, netgi visą jų sistemą, kad būtų galima kaupti pagamintą elektrą. O tai kainuoja antra tiek, kiek išleidau jėgainei sukonstruoti. Be to, šiems galingiems akumuliatoriams patalpose reikia skirti daug vietos, o jei ir nusipirkčiau, su savo automobiliu nepavežčiau – tokie jie sunkūs, – šyptelėjo K.Mečėjus. – O be šių akumuliatorių gali tik lempas spiginti – nei šaldytuvas, nei skalbimo mašina, kiti buities prietaisai neveiks.“

Išsiaiškinęs, kad labiau apsimoka gaminti ne sau, o parduoti, K.Mečėjus dar prieš pusmetį pradėjo rūpintis dokumentais, jog būtų galima prisijungti prie „Lesto“ skirstomųjų tinklų. Ir iki šiol trypčioja vietoje.

Įstrigo Energetikos ministerijoje

„Jei nori pardavinėti savo pagamintą elektros energiją, būtina gauti palaiminimą iš kelių institucijų. Pirmiausia su „Lesto“ sutari dėl išankstinių techninių prisijungimo sąlygų. Po to keliauji į Energetikos ministeriją – čia pristatai dokumentus dėl gamybos pajėgumo plėtimo, pateiki jėgainės projektą. Trečias žingsnis – viską suderini su vietine savivaldybe, ketvirtas – grįžti į „Lesto“ pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties“, – biurokratines vingrybes paprastai išdėstė K.Mečėjus.

Toliau iki Energetikos ministerijos vaikinas kol kas nenukeliavo. Koją jam pakišo tai, kad saulės jėgainę jis suprojektavo ir sumontavo pats, o tai gali daryti tik licenciją turintis specialistas.

„Nėra ko pykti – tai suprantama. Juk tai, ką aš pastačiau, vis dėlto yra elektrinė, nors ir mažos galios. Ir ji privalo atitikti saugumo reikalavimus, – pripažino K.Mečėjus. – Saulės energijos gamyba Lietuvoje – palyginti naujas dalykas, todėl natūralu, kad iš karto negali visko numatyti. Taip pat natūralu, kad apie tokius, kaip mes, nepagalvota. Kita vertus, o kodėl turėjo kažkas pagalvoti, jeigu mes galbūt esame vieni pirmųjų?“

Bendrovėms neįdomus

Ko negali padaryti vienas žmogus, gali padaryti šioje srityje besispecializuojanti bendrovė. Tačiau kol kas K.Mečėjui nesiseka rasti specialisto, kuris sutiktų paruošti jo jėgainės projektą.

„Atsimušu tarsi į sieną. Bėda ta, kad man reikia tik projekto rengimo paslaugų. Bendrovės daugiausia dirba su stambiais klientais, jos tiek žmonių neturi, kad spėtų aptarnauti tokias mažas jėgaines kaip mano. Jiems per maža grąža, – nesėkmingų paieškų patirtimi dalijosi vaikinas. – Sakykime, kad ši jėgainė tebuvo bandymas pasižiūrėti, kaip gi visa tai veikia Lietuvoje. Ir, tiesą sakant, neverta puoselėti didelių vilčių – kalno pinigų iš saulės energijos neužsidirbsi.“

23 elektrinės

Ernestas Naprys
„Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene

Šiuo metu yra 23 saulės elektrinės, kurios „Lesto“ skirstomiesiems tinklams parduoda elektros energiją. Bendra jų instaliuota galia siekia 0,8 megavato (MW). 9 elektrines yra įrengę fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, ir ūkininkai, kitas elektrines įrengė juridiniai asmenys. 2011 m. saulės elektrinės iš viso pagamino ir į tinklą patiekė 75 tūkst. kWh elektros energijos.

Šiuo metu saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). 2011 m. tarifai buvo nustatyti pagal pikinę elektros galią: kai saulės jėgainė iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kWh iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Prieš savaitę VKEKK patvirtino naujas kainas – nuo 1,8 Lt/kWh iki 1,04 Lt/kWh.

Saulės elektrinėms, kurių galia siekia iki 30 kW, taikoma supaprastinta jungimo tvarka. Veikiančių tokių elektrinių šiuo metu yra 18.

Susidomėjimas saulės energetika pastaruoju metu yra didžiulis. Per pusmetį išduota 398 išankstinių sąlygų vienetai prašymus pateikusiems klientams. Jei visi projektai būtų įgyvendinti, generuojama galia siektų 22,5 MW.

„Labai rizikinga“

Dr. Edmundas Žilinskas,
UAB „Saulės energija“ direktorius:

„Jeigu susikonstruoji saulės jėgainę ir naudoji ją tik savo reikmėms – jokių bėdų. Bet jei nori elektrą parduoti, tenka praeiti visas biurokratines procedūras. Čia tas pats, jei stataisi namą. Tvarka – labai panaši. Mes šiame versle sukamės jau dešimt metų, bet pernai pavasarį nusprendėme: viskas – neįmanoma vienu metu ir dirbti, ir tvarkyti popierius. Tai tiesiog kenksminga sveikatai. Todėl subūrėme atskirą žmonių grupę, kurie užsiima vien tik popierizmu.

Jeigu susikonstruoji saulės jėgainę ir naudoji ją tik savo reikmėms – jokių bėdų. Bet jei nori elektrą parduoti, tenka praeiti visas biurokratines procedūras.

Kalbant apie jūsų straipsnio herojų, tai nieko paguodžiančio pasakyti negaliu. Nori nenori jėgainės projektą turi parengti. Bet, aišku, niekas nesuinteresuotas vien tik tokį darbą atlikti. Aš iš karto skaičiuoju, kad nieko iš to neuždirbsiu. Parengti kažkokios nežinomos įrangos projektą ir dar būti atsakingam, kad ji gerai veiks... Labai rizikinga. Šiaip projektuotojui nėra didelio skirtumo, ar saulės jėgainė yra 100, ar 50, ar 1 kW. Projekto parengimo kaina beveik ta pati – apie 3–4 tūkst. Lt.

Pastaruoju metu susidomėjimas saulės energetika Lietuvoje labai smarkiai didėja. Rudenį be perstojo statėme jėgaines, kol pašalo. Šiais metais jau turime daugybę užsakymų, daugiausia nedidelėms jėgainėms – iki 30 kW galios. Įsirengti tokią kainuoja iki 200 tūkst. Lt. Gerai, kad po truputį aiškėja įstatyminė bazė, tad jei jėgainės galia yra iki 30kW, jau galima prognozuoti, kada ji atsipirks.

O saulės jėgaines įsirengę žmonės teisingai skaičiuoja, kad sau gaminti elektrą neapsimoka, kur kas naudingiau ją parduoti. Paprasčiausia ekonominė logika. Taip yra visame pasaulyje. Atsinaujinanti energetika yra švari, todėl ji valstybės subsidijuojama. Viena iš subsidijavimo formų – padidinta supirkimo kaina.“

Kiek Lietuvoje saulės

Saulės energija, patenkanti į žemės paviršių:
Kauno apskrityje – 1007 kWh/m2 per metus;
Vokietijoje – 950–1250 kWh/m2; 
Čekijoje – 1000–1100 kWh/m2; 
Anglijoje – 750–1100 kWh/m2. 
Šaltinis: UAB „Arginta“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min