Dalis vilniečių pasiruošę kuo greičiau perimti savo namų šilumos punktus, kadangi patys juos iki šiol ir prižiūrėjo. Tik dabar jiems tenka ir patiems tuos punktus remontuoti, jeigu kas nors sugenda. Gyventojai norėtų investuoti pinigus į savo turtą, tačiau kol kas taip nėra.
Situacija – dviprasmiška
Septynis daugiabučius prižiūrinčios butų savininkų bendrijos „Vingis“ vadovas Artūras Trapulionis laukia nesulaukia, kada pagaliau paaiškės, kaip bendrija galėtų perimtų šilumos punktą savo nuosavybėn. Dabar situacija dviprasmiška – šilumos punktą bendrija pati prižiūri daug metų, tačiau vis dar nėra jo savininkė.
„Sugedus šilumokaičiui viename mūsų daugiabutyje gavome jį iš „Vilniaus energijos“ nemokamai. O dabar jau teks mokėti patiems. Bet svarbiausia, kad pradėsime investuoti pinigus į ne savo turtą. Situacija kebli, todėl ir prašome surasti galimybių šitą reikalą išspręsti iki galo. Mes pasirengę perimti šilumos punktą. Dabar mes iš esmės tik prižiūrime punktą, nes valdymas teisiniu požiūriu yra tada, kai turi nuosavybės teisę“, – kalbėjo A.Trapulionis.
Visada buvo gyventojų nuosavybė
Tačiau ne visi vilniečiai taip nusiteikę. Žvėryno bendruomenės atstovai įsitikinę, kad šilumos punktai visada buvo gyventojų nuosavybė. Jų nuomone, tai, kad „Vilniaus energija“ investavo lėšas ir atnaujino šilumos punktus, dar nereiškia, jog jie šilumos tiekėjams ir priklauso.
Esą vadovaujantis tokia nuomone galima prieiti iki absurdo – sutvarkęs stogą statybininkas pareikš, kad jis priklauso nebe namui, o jam. Bet labiausiai Žvėryno bendruomenės atstovus piktina pranešimai, kad už šilumos punktą gali tekti susimokėti. Nuo vieno buto – net 700 Lt.
Kalba apie 1 litą, o ne 700
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius ramina, kad kol kas vienintelė svarstoma galimybė – perduoti gyventojams šilumos punktus už 1 Lt arba neatlygintinai.
„Mes siūlome priimti sprendimą ir atiduoti gyventojams šilumos punktus už litą, nes gyventojai tikrai nenorės pirkti. Pradėjome apklausa, kuri bus baigta po savaitės ir apibendrinsime, pamatysime, ko nori gyventojai. Jeigu gyventojai nori pirkti, tai labai šaunu, bet aš labai tuo abejoju“, – kalbėjo vicemeras.
R.Adomavičius taip pat pabrėžė, kad savivaldybė nėra tikra, ar pagal Civilinio kodekso 4 straipsnį, norint net ir atiduoti turtą, nereikia gauti būsimojo savininko sutikimo.
„Šilumos ūkio įstatymo pataisose, kurios įsigaliojo pernai lapkričio 1-ąją, yra aiškiai parašyta, kad šilumos punktas tampa namo vidinės šilumos sistemos dalimi, jos savininkas – butų savininkai. Kokiu keliu jie turi tapti šilumos punkto savininkais, turėjo Energetikos ministerija kartu su įstatymu parengti tvarką, kaip tai turėtų būti tvarkoma“, – aiškino šilumos ūkio klausimus kuruojantis vicemeras.
Pasklidusias kalbas, kad kiekvieno buto savininkams teks sumokėti vidutiniškai 700 Lt už šilumos punktą, R.Adomavičius vadina nesusipratimu. Esą jis tik pasakęs, kad tiek kainuotų, jeigu gyventojai norėtų šilumos punktus išsipirkti. O kol kas visi punktai yra savivaldybės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybė, o ne šilumos ūkio nuomininko „Vilniaus energijos“.
Spręsti gali tekti Seimui
Vicemerui nesuvokiami ir kai kurių gyventojų pasakymai, kad šilumos punktai jiems apskritai nereikalingi.
„Šitie modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai atsirado nuo 2005 m. Tuomet norint išvengti didžiulių šilumos nuostolių buvo panaikintos grupinės boilerinės. Grupinė boilerinė būdavo viena visam namų kvartalui, o iš tos boilerinės gaminamas karštas vanduo turėjo nuolat cirkuliuoti, taip palaikant atitinkamą vandens temperatūrą visoje sistemoje. O tokiu atstumu cirkuliacijos kaštai didžiuliai“, – šilumos punktų kiekviename name privalumus dėstė R.Adomavičius.
Taip pat turint grupines boilerines nebuvo galima reguliuoti į kiekvieną namą tiekiamos šilumos kiekio, visi namai jos gaudavo vienodai, nors namas namui nelygu. „Būtent dėl to ir atsirado punktai, norint sumažinti galutinę šilumos kainą ir šilumos suvartojimą“, – teigė mero pavaduotojas.
Jeigu apklausos metu gyventojai pareikš, kad jie nenori perimti šilumos punktų, kaip spręsti šią problemą turės galvoti Seimas. „Tokia situacija yra nenormali. Turime galvosūkį ir pavyzdį, kad intencija buvo labai gera, bet Energetikos ministerija iki galo nepadarė savo darbo. Ir nėra poįstatyminių aktų, kuriais remiantis viskas turėtų būti pastatyta į savo vietas“, – aiškino R.Adomavičius.
Tačiau Energetikos ministerija savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgia – esą Vilniaus savivaldybė pati turėtų susitarti su gyventojais, kaip visa tai bus sprendžiama.
