Skolos sudaro per 1,36 mln. eurų. Iš beveik 300 politinės kampanijos dalyvių neskolingų liko mažiau kaip trečdalis, pirmadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Jos duomenimis, didžiausią aukų dalį sudarė kandidatų asmeninės kandidatų lėšos. Jos siekė apie 1,74 mln. eurų. 1,4 mln. eurų partijos panaudojo iš joms valstybės skiriamų dotacijų, pačių partijų lėšos buvo šiek tiek mažesnės – apie 1,04 mln. eurų. Fiziniai asmenys iš viso paaukojo apie 553 tūkst. eurų.
Storiausią piniginę per rinkimus turėjo valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija, jos sąskaitoje buvo 820 tūkst. eurų. Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai surinko 784 tūkst. eurų, opozicinis Liberalų sąjūdis – 603 tūkst. eurų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija sulaukė apie 394 tūkst. eurų aukų, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 380 tūkst., Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 214 tūkst., visi visuomeniniai rinkimų komitetai – 386 tūkst. eurų.
Mažiausią rinkimų biudžetą turėjo Pensininkų partija (105 euras), Kovotojų už Lietuvą sąjunga (171 eurų), „Profesinių sąjungų centras“ (2347 eurai), Tautininkų sąjunga (4871 euras).
Politinei reklamai Darbo partija skyrė 932 tūkst. eurų, socialdemokratai – 961 tūkst., Liberalų sąjūdis – apie 867 tūkst., konservatoriai – 650 tūkst., Lietuvos laisvės sąjunga – 449 tūkst. eurų.
Savivaldos rinkimams finansuoti visi jos dalyviai kartu išleido 5,82 mln. eurų, beveik visa suma skirta politinei reklamai. Jai daugiausia lėšų – 932 tūkst. eurų – skyrė Darbo partija, socialdemokratai – 961 tūkst., Liberalų sąjūdis – apie 867 tūkst., konservatoriai – 650 tūkst., Lietuvos laisvės sąjunga – 449 tūkst. eurų. Visuomeniniai rinkimų komitetai agitacijai išleido beveik 467 tūkst. eurų.
Daugiausia – per 1,46 mln. eurų – politinės kampanijos dalyviai išleido reklamuodamiesi spaudoje bei mokėdami už išorinę politinę reklamą – dar beveik 1,26 mln. eurų. Reklama televizijoje atsiėjo apie 709 tūkst. eurų, internete – apie 384 tūkst., radijuje – per 155 tūkst. eurų. Kitomis priemonėmis skleidžiamai reklamai išleista beveik 1,52 mln. eurų.
Po rinkimų su didžiausia skolų kupra liko buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga. Ji turi įsiskolinimų už 377 tūkst. eurų. Liberalų sąjūdis liko skolingas 274 tūkst., „darbiečiai“ – beveik 238 tūkst., socialdemokratai – apie 167 tūkst., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 165 tūkst. eurų.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyko šių metų kovą.
