Opera „Aušrinė“ pastatyta pagal Liudviko Jakimavičiaus mitologinę to paties pavadinimo sakmę.
Joje pasakojama apie neatmenamus laikus, kai dievai ir žmonės gyveno greta.
Mirus tėvui, broliai dalinosi turtą. Vienintelis trečiasis Brolis nesivėlė į turto dalybas. Žiūrėdamas į dangų jis tematė savo gyvenimo svajonę ir didžiąją meilę – Aušrinę, todėl iškeliavo jos ieškoti.
Keliaudamas Brolis išgelbėjo sužeistą vėją, nugalėjo stebuklingojo sodo pabaisą ir parnešė vėjų sesei deimanto obuolį. Atsidėkodama vėjų sesė pasakė, kaip sugauti Aušrinę, pavirstančia marių kumele. Broliui pavyko sutramdyti marių kumelę – ir jis laimingas gyveno Aušrinės saloje. Tačiau Mėnulis pavydėjo mirtingojo meilės. Jis nutiesė sidabro tiltą, kuriuo pakilo Aušrinė, o Broliui kirto pjautuvu. Vėjų sesė ir sužeistas vėjas atgaivino negyvėlį gyvybės vandeniu...
Žiloje senovėje Aušrinę ir Vakarę žmonės laikė dviem skirtingomis žvaigždėmis. Mitologinėse dainose sakoma, kad tai dvi Saulės dukros, patarnaujančios jai ir jos vyrui Mėnuliui. Pasakodami apie Aušrinę ir Vakarę, žmonės nurodo, kad šios žvaigždės ne visada matomos. Būna ir taip, kad jų neišvysi keletą mėnesių. Taip iš tikrųjų ir yra. Venera vakare matoma apie pusę metų, paskui porai mėnesių išnyksta, po to apie pusę metų matoma ryte ir vėl ketvertui mėnesių išnyksta. Po pusantrų metų ciklas kartojasi iš naujo.
„Aušrinės“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – lapkričio 28 ir 29 dienomis, 18.30 val.
