Apklausos rezultatai rodo, kad 56 proc. Lietuvos, 53 proc. Latvijos ir 32 proc. Estijos gyventojų įsitikinę, kad Baltijos jūra yra užteršta. Didžiausiu taršos šaltiniu Lietuvoje (64 proc.) ir Latvijoje (44 proc.) žmonės įvardija kietąsias atliekas, o Estijos gyventojai (31 proc.) mano, kad didžiausią žalą jūrai daro nuotėkos. Nors daugelis pasaulio aplinkos apsaugos ekspertų pabrėžia, kad dėl žemės ūkio veiklos atsirandanti tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra viena didžiausių, gyventojų apklausa byloja ką kita - kad žemės ūkio tarša daro grėsmę Baltijos jūrai, mano tik 4 proc. Lietuvos ir po 5 proc. Latvijos ir Estijos respondentų.
Šiemet Latvijoje pradėtos iniciatyvos Baltijos jūros taršos mažinimo iniciatyvos „Stiprybė – švarioje jūroje“ metu visuomenės demesį į taršos problemas siekia atkreipti specialiai šiam tikslui sukurtas personažas – išgalvotas Latvijos pajūrio Liepojos miesto gyventojas Dzintars Jura.
Iniciatyvos metu Latvijos gyventojai bus mokomi, kaip kasdieniais savo veiksmais jie galėtų labiau rūpintis Baltijos jūra, bus kviečiama imtis veiksmų Baltijos jūros ekologinei būklei pagerinti. Iniciatyvos metu numatyta kreiptis į Latvijos vyriausybę, aplankyti didžiausias Latvijos savivaldybės, kuriose bus tikrinama, ar užteršti vandenys nenuteka į upes, iš kur jie vėliau gali patekti į jūrą.
