Lyg viso to būtų maža, dar išgyvename ir finansinį badą – kai žmogaus sveikatos prevencijai valstybė per metus skiria mažiau nei kainuoja pietūs kavinėje. Dabar lieka atviras klausimas – ar realius skaičius pamatę ir dėl jų šoką patirti turėję rajono politikai ir toliau apsiribos faktų konstatavimu, ar pagaliau atsikvošės ir pradės mąstyti, kaip išeiti iš aklavietės ir imtis realių veiksmų?
Rajonas sparčiai traukiasi
Analizuojant ataskaitą, pirmiausia į akis krenta skaudžiausias faktas – rajonas nestabdomai ir toliau traukiasi. Nors Kėdainių miestas dar bando išlaikyti gyvybingumą (čia gyvena apie 51 proc. rajono žmonių), bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas yra sistemingas ir negailestingas. 2024 m. rajone gyveno 45 732 asmenys – tai 222 žmonėmis mažiau nei prieš metus. Per pastarąjį dešimtmetį ši gyventojų mažėjimo tendencija tapo stabilia rajono palydove.
Ir baisiausia bėda – ne migracija, kuri pastaruoju metu stabilizavosi (netgi fiksuota teigiama neto migracija), o natūrali gyventojų kaita.
Skaičiai šokiruoja: 2024 metais Kėdainių rajone gimė tik 250 kūdikių, o mirė net 700 gyventojų. Tai reiškia, kad mirtingumas gimstamumą viršijo beveik tris kartus. Natūralus prieaugis yra giliai neigiamas ir gerokai prastesnis už Lietuvos vidurkį.
Skaičiai šokiruoja: 2024 metais Kėdainių rajone gimė tik 250 kūdikių, o mirė net 700 gyventojų.
Ataskaitoje aiškiai matoma, kad vaikų (0–17 m.) dalis populiacijoje nuosekliai mažėja (siekia tik 16,1 proc.), o vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) asmenų dalis auga ir jau pasiekė 22,9 proc. Tai reiškia, kad rajonas ne tik mažėja, bet ir sparčiai sensta, o tai užkrauna milžinišką naštą sveikatos priežiūros sistemai ir socialiniam biudžetui. Žinoma, sparčiai mažėja ir mokesčių mokėtojų skaičius, kurie ir turi išlaikyti senstančią bendruomenę.
Vaikų ir jaunimo emocinė sveikata itin prasta
Viena jautriausių ataskaitos dalių – mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Būtent čia atsiskleidžia Kėdainių jaunimo kasdienybė, kuri daugeliu parametrų atrodo prasčiau nei Lietuvos vidurkis.
Krašto politikas Arūnas Kacevičius pabrėžia, kad tai yra sritis, reikalaujanti skubiausios intervencijos.
Ataskaitoje matyti, kad Kėdainių moksleiviai prie kompiuterių, telefonų ar televizorių praleidžia gerokai daugiau laiko nei jų bendraamžiai kitur Lietuvoje. Vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną prie ekranų leidžia net 32,5 proc. rajono vaikų (Lietuvos vidurkis – 28,2 proc.). Tai tiesiogiai koreliuoja su mažėjančiu fiziniu aktyvumu ir prastėjančia emocine sveikata.
Tik kas ketvirtas Kėdainių moksleivis (24,4 proc.) kasdien vartoja daržoves. Tai gerokai žemesnis rodiklis nei šalies vidurkis (32,6 proc.). Kai mityboje dominuoja greitas maistas ir cukrus, ateityje tai programuojama kaip lėtinių ligų banga.
Dar vienas baubas – energetiniai gėrimai. Nors bendra šių gėrimų vartojimo tarp jaunimo tendencija visoje Lietuvoje yra neraminanti, Kėdainiuose energinių gėrimų vartojimas išlieka aukštas (13,3 proc. vartoja bent kartą per savaitę), o tai kelia papildomą riziką jaunimo širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms.
Maža to, krašto jaunimas nespjauna į elektronines cigaretes. Jau 9-tų klasių moksleivių grupėje Kėdainiai rodo prastesnius rezultatus dėl el. cigarečių rūkymo per pastarąsias 30 dienų. Tai tapo epidemija, kurios suvaldyti vien draudimais nepavyksta.
Maža to, devintokų grupėje alkoholio vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių taip pat viršija šalies vidurkius.
Be šių rodiklių, itin skaudus yra bandymų žudytis skaičius. Kėdainių rajone šis rodiklis siekia net 61,2 atvejo 100 000 gyventojų, kai Lietuvos vidurkis yra 43,9.
Be šių rodiklių, itin skaudus yra bandymų žudytis skaičius. Kėdainių rajone šis rodiklis siekia net 61,2 atvejo 100 000 gyventojų, kai Lietuvos vidurkis yra 43,9. Dar baisiau tai, kad vaikų ir paauglių traumų dėl tyčinio susižalojimo rodiklis rajone yra ženkliai didesnis nei suaugusiųjų ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Tai rodo didžiulę emocinę krizę tarp jaunimo, kurios nematyti plika akimi, bet kuri atsispindi ligoninių priėmimo skyrių statistikoje.
Prevencija už 10 eurų
Kėdainių VSB direktorė Danguolė Avižiuvienė ataskaitos pristatymo metu įvardijo skaudžią ekonominę realybę. Nors Visuomenės sveikatos biuras 2025 metais privalo vykdyti net 28 skirtingas funkcijas (nuo vaikų sveikatos priežiūros iki savižudybių prevencijos ir sveikos gyvensenos mokymų), finansavimas tam yra mažiau nei simbolinis.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad iš valstybės tikslinės dotacijos vienam gyventojui – nuo mažiausių iki vyriausių – yra skiriama 10 eurų 15 centų per metus“, – teigia D. Avižiuvienė.
Už šią sumą biuras turi užtikrinti 51 nustatyto kriterijaus stebėseną ir vykdymą. Tai sukuria absurdišką situaciją: visuomenė ir politikai reikalauja rezultatų, tačiau investicijos į prevenciją yra nepakankamos.
Direktorė taikliai pastebi, kad taupymas prevencijai yra apgaulingas – neinvestavus 10 eurų dabar, vėliau rajono biudžetas ir valstybė moka tūkstančius už tų pačių žmonių gydymą ligoninėse, kai ligos jau būna įsisenėjusios. Tai užburtas ratas, kurį būtina nutraukti.
Dalies mirčių galima išvengti
Dar vienas rodiklis, kuriame Kėdainiai „dega“ raudonai – išvengiamas mirtingumas. Tai mirtys, kurių būtų galima išvengti laiku suteikus kokybišką medicininę pagalbą arba koreguojant gyvenseną.
Kėdainių rajone 2024 m. fiksuotos 285 ankstyvos mirtys, iš kurių net 81,5 proc. (232 atvejai) buvo galima išvengti.
Pagrindinės priežastys – išeminė širdies liga, kepenų ligos bei traumos.
Kėdainių rajone 2024 m. fiksuotos 285 ankstyvos mirtys, iš kurių net 81,5 proc. (232 atvejai) buvo galima išvengti.
Tai dar kartą patvirtina prevencijos svarbą. Jei žmonės laiku pasitikrintų sveikatą, mažintų alkoholio vartojimą ir daugiau judėtų, rajonas kasmet neprarastų kelių šimtų darbingo amžiaus žmonių.
Kėdainių VSB specialistai pastebi, kad traumų skaičius (ypač 65+ grupėje dėl nukritimų) rajone taip pat viršija vidurkius. Tai rodo ne tik sveikatos problemas, bet ir prastą infrastruktūros pritaikymą senjorams, apšvietimo trūkumą ar nesaugią aplinką namuose.
Nebeužteks vien „varnelių“ ataskaitose
Tarybos narys Arūnas Kacevičius, reaguodamas į ataskaitą, pabrėžia, kad laikas nustoti tik konstatuoti faktus.
„Jautriausia sritis yra vaikai ir jaunimas. Rodikliai yra labai neraminantys“, – sako jis. Politiko teigimu, artėjantis strateginio plano ir biudžeto svarstymas yra tas momentas, kai Kėdainiai turi apsispręsti – ar ir toliau tik „gesins gaisrus“, ar pradės nuosekliai investuoti į savo ateitį.
„Artėja strateginio plano ir biudžeto svarstymas, tad mūsų pareiga yra rengti ir finansuoti prevencines ir švietimo programas, susijusias su socialinių įgūdžių ir emocijų valdymu, organizuoti susitikimus su psichologais, ekspertais, organizuoti tarpusavio lyderystės programas. Didžiausią poveikį duoda ne pavienės priemonės, o nuosekli strategija, kurioje dalyvauja ir mokykla, ir šeima, ir savivaldybė, ir visa bendruomenė“, – akcentavo politikas.
