Už tokį pasiūlymą balsavo 11 Seimo narių, 25 buvo prieš, susilaikė 24. Už juridinių asmenų aukų draudimą balsavo 6 konservatoriai ir 5 Seimo narių mišrios grupės nariai.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino, jog teikiamas pasiūlymas ne užtikrins partijų finansavimo skaidrumą, kaip teigė iniciatorius, o priešingai – sudarys sąlygas neaiškiems pinigų srautams, nes juridiniai asmenys esą paramą aukos ne tiesiogiai, o per fizinius asmenis.
„Kaip tai veiks: juridinis asmuo išmoka savo darbuotojui tam tikrą išmoką, ir jis paremia partiją – ir mes iš tikrųjų nežinosim, kas parėmė partiją. Jei mes norime padidinti sąlygas neviešumui, neskaidrumui, balsuokite už šią pataisą“, – sakė J.Sabatauskas. Toks pasiūlymas sudarys sąlygas neaiškiems pinigų srautams, nes juridiniai asmenys esą paramą aukos ne tiesiogiai, o per fizinius asmenis.
Taip pat Seimas nepritarė konservatorės Agnės Bilotaitės pasiūlymui nustatyti perpus mažesnę maksimalią aukoti leistiną sumą, nei šiuo metu projekte, mažinant ją nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių (nuo maždaug 40 iki 20 tūkst. litų). Už maksimalią leistiną 10 VMDU sumą balsavo 13 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 28.
Seimo svarstoma nauja įstatymo redakcija siūloma nustatyti, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo per kalendorinius metus gali paaukoti vienai politinei partijai auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių. Tokią pačią sumą būtų leidžiama paaukoti papildomai, jei tais pačiais metais vyksta politinė kampanija.
Šiuo metu šis įstatymas numato, kad partijoms gali aukoti ir fiziniai, ir juridiniai asmenis, o vienas asmuo vienai partijai per kalendorinius metus gali paaukoti ne didesnę kaip 300 MGL dydžio auką (39 tūkst. litų).
