„Siekiama įtvirtinti, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią sistemingai persekioja tą žmogų, bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių ir ryšių priemonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą“, – ketvirtadienį parlamentarams sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.
Už neteisėtą persekiojimą asmuo būtų baudžiamas tik esant nukentėjusiojo skundui, jo atstovo pareiškimui, prokuroro reikalavimui ar ikiteisminiam tyrimui, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
V.Čmilytė-Nielsen teigia, kad daugiau nei 20 Europos Sąjungos valstybių atsakomybę už neteisėtą persekiojimą yra kriminalizavusios.
„Šios veikos kriminalizavimą paspartino ir tai, kad visos Europos Sąjungos valstybės pasirašė, o daugiau nei pusė jų ratifikavo 2011 metų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, ši konvencija įpareigoja kriminalizuoti tyčinį, pasikartojantį, kitam asmeniui grėsmę keliantį elgesį, dėl kurio asmuo jaučiasi nesaugus.
„Persekiojimas yra neabejotinai pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika. Persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimas projektui pritarė po pateikimo, toliau jį svarstys parlamento komitetai.
Už neteisėtą persekiojimą asmuo būtų baudžiamas tik esant nukentėjusiojo skundui, jo atstovo pareiškimui, prokuroro reikalavimui ar ikiteisminiam tyrimui, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
Už neteisėtą persekiojimą grėstų viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą persekiojimą nėra numatyta.
