Už dar praėjusioje kadencijoje 42 Seimo narių įregistruotą projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė 22 parlamentarai. Toliau jį nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, Konstitucijos komisija, Seime jis bus svarstomas pavasario sesijoje.
42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti Konstituciją dviem nuostatomis – kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.
Prieš balsavimą socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad projektas kelia klausimų dėl atitikimo visai konstitucinei doktrinai, kritikavo ir numatytą ketverių metų draudimo kandidatuoti po priesaikos sulaužymo terminą kaip per trumpą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad projektas – tik pateikimo stadijoje, tad parlamentas trūkumus galės ištaisyti.
„Seimas svarstydamas pataisas galės tą klausimą (dėl galbūt per trumpo draudimo termino kandidatuoti – BNS) išspręsti, čia yra tik pateikimo stadija, manau, kad protingą sprendimą priims Seimas“, – sakė J.Sabatauskas.
Grupės praėjusios kadencijos parlamentarų įregistruota Konstitucijos pataisa abejonių kelia ir Seimo teisininkams. Seimo Teisės departamento specialistai kelia klausimą, „ar teikiamas projektas atitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotą Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėptį ir reikšmę“.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
