Pagal pataisas, kariuomenė gintų Seimo rūmus, Vyriausybės ir Prezidentūros pastatus, jų teritorijas ar laikinomis paskelbtas darbo vietas.
„Jeigu taikos metu apsaugą vykdo mūsų Vadovybės apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, tai karo padėties atveju išorinę apsaugą vykdytų mūsų kariuomenė – tą, ką mes matome ir kitose šalyse“, – pakeitimą pristatė jo autorius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu ginkluota aukščiausių institucijų gynyba nėra aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme.
„Toks teisinio aiškumo trūkumas karo padėties metu gali sukelti institucijų funkcijų dubliavimąsi, koordinavimo problemų ar delsimą priimti taktinius sprendimus, o tai keltų tiesioginę grėsmę valstybės valdymo tęstinumui“, – rašoma jame.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris pastebėjo, kad teikiamoje įstatymo pataisoje nėra apibrėžtas institucijų saugojimas hibridinių atakų metu.
„Kaip mes galime tokius dalykus įrašyti, kurie yra tarpas tarp karo ir taikos, ir nėra įvažiavimas tankais į Vilnių?“ – Seimo posėdyje klausė konservatorius.
Į šį klausimą tiesiogiai neatsakęs J. Olekas rekomendavo laikytis ekspertų patarimo, kalbėjo apie mokymų galimybę.
„Ne vienoje šalyje yra, pradėjus naujai kadencijai darbą, tiesiog suorganizuojami tam tikri mokymai, kad visi žinotų, kaip reikėtų vienoje ar kitoje situacijoje pasielgti. Tai ir mums, man atrodo, tai taip pat būtų visai racionalu padaryti“, – sakė parlamento vadovas.
Po pateikimo pataisoms pritarė 109 Seimo nariai, du susilaikė, prieš balsavusių nebuvo.
Seimas kartu ėmėsi svarstyti Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimų, kuriais, anot J. Oleko, siekiama įteisinti prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiklą mobilizacijos ar karo padėties metu.
Pakeitimais taip pat norima užtikrinti „lankstesnį posėdžių organizavimo reguliavimą ir sumažinti galimas saugumo grėsmes, kylančias dėl dažno Seimo narių rinkimosi į posėdžius ekstremaliomis sąlygomis“.
„Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į karo padėties Ukrainoje patirtį, parodžiusią, kad parlamento darbą ir posėdžių organizavimą dažnai trikdo su karine padėtimi susiję veiksniai bei saugumo iššūkiai“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Šiems pakeitimams pritarė 107 politikai, prieš buvo vienas, o du susilaikė.
Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Autorė Olivija Švelnikaitė
