Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 3d. 13:09 , Atnaujinta: 2019 sausio 3d. 13:41

Seimas gali supančioti žodžio laisvę: grės sankcijos už nepasitikėjimo valstybe skatinimą ir tautinės tapatybės silpninimą

Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis

Seime registruotos Visuomenės informavimo pataisos gali gerokai sutrikdyti valdžios kritiką ir žiniasklaidos veiklą. Nauji siūlymai plačiai apibrėžia galimus pažeidimus, o Seimui atskaitingai komisijai suteikia galimybę griežčiau vertinti žiniasklaidos turinį.

Trečiadienį Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios gali sukelti nemažai šurmulio visuomenėje.

Jose bus įteisintas ne tik draudimas žiniasklaidoje skleisti dezinformaciją, karo propagandą ar kurstyti karą, bet ir „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“.

Įstatymo straipsnyje taip pat bus įrašytas draudimas demonstruoti medžiagą, kurioje „patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti šias medžiagas, sprogmenis ar kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus, skatinamas kitoks visuomenės sveikatai ypač pavojingas elgesys“.

Šių nuostatų įgyvendinama prižiūrės, pažeidusius bausti galės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri atskaitinga Seimui.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

R.Karbauskis nemato pavojaus žodžio laisvei

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis pabrėžė, kad įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta speciali darbo grupė.

Paklaustas apie motyvus, lėmusius pataisų siūlymą, R.Karbauskis pasiūlė tiesiog perskaityti juos išdėstytus aiškinamajame rašte.

„Ne, nemanau. Jūsų nurodytos sąvokos nėra naujos, jos jau naudojamos teisės sistemoje, kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui: jos paimtos iš Seimo lygiai prieš metus, patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos“, – atsakė jis, pasiteiravus dėl plačių pataisose minimų pažeidimų ir sąvokų.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Eugenijus Jovaiša ir Ramūnas Karbauskis
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Eugenijus Jovaiša ir Ramūnas Karbauskis

Paklaustas, ar tokios pataisos neapribos žodžio laisvės ir piliečių galimybės kritikuoti valdžią, Seimo valdančiosios daugumos lyderis buvo lakoniškas.

„Ne, neapribos“, – 15min atsakė R.Karbauskis.

D.Radzevičius: pataisos kelia daugiau skepticizmo ir įtarumo

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius pastebėjo, kad pataisos pasiūlytos neaptarus jų su žurnalistų bendruomene, o naujai suteikiamos galios LRTK gali reikšmingai pakeisti situaciją.

„Mano požiūriu, bet kokie išankstiniai informacijos skleidimo ribojimai be teismo įsikišimo kelia daugiau skepticizmo ir įtarumo. Grėsmė žodžio laisvei atsiranda, jei ne praktiškai, tai teoriškai ji tikrai kyla“, – konstatavo D.Radzevičius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dainius Radzevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dainius Radzevičius

„Jei mes kalbame apie teisę skleisti informaciją, tai bet kuri žiniasklaidos priemonė, veikianti Lietuvoje, iškilus klausimui dėl bet kokio turinio, sprendžia jį teisme. Lietuvoje cenzūra neegzistuoja ir teismas turi nuspręsti, kad kažką galima uždrausti spausdinti, platinti, riboti. Šita koncepcija gal nėra tobula, bet ji iš visų teisinių instrumentų yra demokratiškiausia, nes teismas ta vieta, kur gali apsiginti, diskutuoti. Didžiausia grėsmė žiniasklaida kyla tada, kai pasikeitimai daromi ne demokratiniu būdu, o iš jėgos pozicijų“, – įspėjo LŽS vadovas.

Jo manymu, bet kokie pakeitimai, kurie suteikia institucijoms galią riboti žiniasklaidos turinį, kelia daug klausimų. Lietuvos sprendimas dėl šių pokyčių gali kelti klausimų ir tarptautinėms organizacijoms.

„Atsiranda nemenka klaidos galimybė. Teisme tu gali patikrinti argumentus, o institucijoje sprendimas priimamas kitaip. Sakau tai ne todėl, kad nepasitikėčiau LRTK, bet žinome, kad sprendimai turi būti priimami greitai ir klaidos tikimybė yra nemaža. Galima sprendžiant tam tikrą problemą suklysti ir taikyti neproporcingą ribojimą“, – sakė D.Radzevičius.

„Reikia daug diskusijų ne tik su žurnalistais, bet ir su žmogaus teisių specialistais. Atkreipčiau dėmesį, kad formuluotės turi problemą, nes yra arba nekonkrečios, nenumatančios variantų, kad realiame gyvenime gali tekti žvelgti plačiau, arba platesnės formuluotės gali būti taikomos per plačiai. Taip gali atsitikti ir šiuo atveju.

Tad turi būti nemažai specialistų, kurie pateiktų savo išvadą šiuo klausimu, kiek efektyvus būtų šis reguliavimas“, – kalbėjo LŽS pirmininkas, patvirtindamas, kad pataisos registruotos neįtraukus žurnalistų atstovų.

V.Kernagis: gaila, kad nesuspėjome priimti anksčiau

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovo Seime Vytauto Kernagio teigimu, pataisas jis palaikė, nes tai yra EP direktyvos trečiojo straipsnio perkėlimas, kurį, jo manymu, reikėjo atlikti net ir greičiau.

„Artėja rinkimai, ir man truputį net gaila, kad mes nesuspėjome šioje sesijoje priimti šio įstatymo projekto. Savivaldybių rinkimai vyks nesant šių nuostatų įstatymo projekte“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Kernagis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Kernagis

Paklaustas apie grėsmes, dėl kurių reikėtų tokio griežtesnio viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos traktavimo, V.Kernagis pastebėjo, kad derėtų akcentuoti ne grėsmes, o tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijai bus suteiktos galimybės platesniam veikimui.

„Dabartinis įstatymo projektas apibrėžia tik raginimus pakeisti konstitucinę santvarką, kėsinimąsi į nepriklausomybę ir teritorijos vientisumo pažeidimą. Dabar atsiranda daugiau visokiausių nuostatų“, – pasakojo konservatorius.

Paklausus apie plačius apibrėžimus ir jų galimai keliamą grėsmę žodžio laisvei, V.Kernagis tikino nematantis tokių grėsmių.

„Aš nežiūrėčiau taip. Šis įstatymas juk neapibrėžia, kad kažkas už kažką jau bus. Juo tik LRTK suteikiama teisė spręsti patiems ir priimti sprendimus. Tiesiog įrankiai suteikiami.

Be to, kadangi ir Valstybės saugumo departamentas, ir Krašto apsaugos ministerija grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime yra pažymėjusi, kad būtina turėti instrumentus kovoti su netikromis naujienomis, dezinformacija... Dabartinė mūsų įstatyminė bazė yra kokiais penkiolika metų atsiliekanti nuo realybės, kuri vyksta pasaulyje“, – sakė V.Kernagis.

„Aš nematau grėsmės žodžio laisvei“, – dar kartą patikino jis, pabrėždamas, kad tiki LRTK kompetencija.

Pasiteiravus, ar tai visos TS-LKD frakcijos, ar jo paties pozicija, V.Kernagis pripažino, kad kalba ne frakcijos vardu.

LRTK vadovas tikina, kad pakeitimų reikia dėl rinkimų

LRTK vadovas Mantas Martišius šią savaitę naujienų agentūrai BNS teigė, kad Visuomenė informavimo įstatymo pataisas paskatino Lietuvoje vyksiantys rinkimai.

„Kadangi mes šiais metais turėsime trejus rinkimus ir referendumą, LRTK siūlo tų rinkimų metu turėti saugiklį, jeigu kažkas bandytų kištis į rinkimus ar referendumą, kad būtų galima greitai sureaguot ir sustabdyti tokią informacinę ataką“, – BNS apie pataisas sakė jas inicijavusios LRTK vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mantas Martišius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mantas Martišius

„Praėjusių metų gruodį įsigaliojo nauja audiovizualinė direktyva, kuriai perkelti į nacionalinę teisę šalys turi 18 mėnesių. Toje direktyvos nuostatoje yra vadinamoji greitojo reagavimo procedūra. Lietuvos siekis, kai vyksta informacinės atakos, kad būtų galima nacionalinio saugumo klausimu reaguoti maksimaliai greitai“, – pažymėjo M.Martišius.

Šiuo metu programos transliacijos stabdomos teismo sprendimu, o Europoje registruotų kanalų programų stabdymas galimas tik anksčiau per metus fiksavus tris pažeidimus. Pasak M.Martišiaus, procedūros abiem atvejais trunka per ilgai, kad būtų galima operatyviai reaguoti į bandymus daryti poveikį rinkimams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min