Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas ketina įpareigoti mokytojus per etikos pamokas dėstyti religijų pagrindus

Kryžius
Fotolia nuotr. / Kryžius
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas planuoja įpareigoti mokytojus per etikos pamokas dėstyti religijų pagrindus.

Antradienį pateikta tai numatanti Švietimo įstatymo pataisa. Ji sulaukė 33 parlamentarų paramos, trys balsavo prieš, 18 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Projekto autorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius siūlo įstatymu nustatyti, kad tikyba ir etika yra pasirenkamos dorinio ugdymo dalys. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą, o religijų pagrindų pažinimas yra etikos programos privalomoji dalis.

„Tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui. Religinių disciplinų mokymas yra svarbi ir neatsiejama valstybinės švietimo politikos dalis, kurios dėka užtikrinamas religiškai-etinis ugdymas bei mokinių dvasinė raida“, – teigia J.Narkevičius.

Anot jo, besivystančiai asmenybei turi būti užtikrinamos galimybės gerai susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teikia religija.

„Kai matau, kad Jaroslvas išeina į tribūna ir pasakoja, kaip jis dėstys apie islamą (...) aš netikiu“, – kolegos nuoširdumu suabejojo socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Darbietė“ Virginija Baltraitienė teigė, kad projektas „sujauktas“, neaišku, ko bus mokoma per tikybos pamokas.

Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje nurodyta, jog valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Pasak teisininkų, mokyklose tėvų pageidavimų mokoma tikybos, bet tikybos mokymas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų paneigiamas valstybinių ir savivaldybių mokymo bei auklėjimo įstaigų pasaulietiškumas.

Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai prieštaros Konstitucijai neįžvelgė.

Lietuvos Konstitucija teigia, kad „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“, o „valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Konstitucijoje teigiama, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, o tikybos mokoma tėvų pageidavimu. „Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“, – skelbia 26 Konstitucijos straipsnis.

Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Seime siūlė padaryti privalomą tikybos mokymą pradinėse ir pagrindinėse mokyklose, tačiau pripažinta, kad šis projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Šiam siūlymui nepritarė ir Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencija.

Šiuo metu moksleiviams iki 14 metų dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba etiką – parenka tėvai, o nuo 14 metų jie renkasi patys.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min