Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms. Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš – keturi, trys susilaikė.
Vienas pataisų iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis tikino, kad tokie sandoriai nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nedraudžiami.
Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad pataisos yra skubinamos, o „situacija nepaanalizuota įdėmiau“.
Dabar savivaldybių vidaus sandoriai sudaromi 5-15 metų. Pasak politikės, tai per ilgas laikotarpis.
A.Bilotaitės teigimu, savivaldybių vidaus sandorių daugėja. Jos duomenimis, 2011-2017 metais vidaus sandorių buvo sudaryta už 431 mln. eurų, o 2018 metais – jau už 446 mln. eurų. Sandorio vidutinė vertė 2011-2017 metais siekė 0,9 mln. eurų, o 2018 metais – jau 11 mln. eurų.
Pataisomis siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.
Paslaugų, kurias savivaldybė galėtų pavesti savo įmonėms, sąrašas būtų įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme, o ne Viešųjų pirkimų įstatyme.
Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.
Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.
Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.
Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą.
