Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas kreipiasi į KT, ar šauktinių kariuomenės atsisakymas – neprieštarauja Konstitucijai

Lietuva atsisakė šauktinių, bet norintys ginti tėvynę kviečiami užsirašyti į savanorių pajėgas ir ateiti tarnauti profesinėje kariuomenėje.
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Šauktiniai
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas ketvirtadienį nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas atsakyti, ar teisės aktai, kuriais numatoma ateityje atsisakyti šauktinių kariuomenės, palaipsniui pereinant prie profesionalios, neprieštarauja Konstitucijai.

Nutarimas, kuriuo kreiptasi į KT, priimtas 62 parlamentarams balsavus už, 11 prieš ir 19 susilaikius. Kreipimąsi parėmė konservatoriai, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos frakcija, prieš balsavo socialdemokratai, dalis liberalų ir liberalcentristų, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narių.

KT klausiama, ar 2008 metų pavasarį priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų" esanti nuostata, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, privalomąją karo tarnybą išsaugant tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, o įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas karo prievolės institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti piliečius, kurie galėtų deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

„Įstatymu ar kitu Seimo, Vyriausybės aktu numačius galimybę neatlikti privalomosios pradinės karo tarnybos visiems LR piliečiams, jie gali likti neparengti vykdyti šią savo konstitucinę teisę ir pareigą“, – teigiama kreipimosi tekste.

Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, Seimas priėmė pernai kovą. Remiantis ja ir kitais teisės aktais tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pernai rugsėjį pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.

Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad dabar privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nebelikt iki 2013 metų.

Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min