J.Sabatausko teigimu, 1918 metų gruodžio 14 dieną tuometinis teisingumo ministras Petras Leonas pasirašymą įsakymą, pagal kurį gruodžio 15 diena laikoma Lietuvos teismų įsteigimo diena. Nuo tos dienos Lietuvos teismai turėjo priimti bylas iš vokiečių administracijos ir pradėti darbą.
„Istoriniai šaltiniai rodo, kad gruodžio 15-oji – reikšminga diena, susijusi Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo faktais. Šią dieną simboliška būtų prisiminti vieną pagrindinių valstybės pamatinių ramsčių – teismus bei juose dirbančius teisėjus ir ją minėti kaip atmintiną Lietuvos Respublikos teismų dieną“, – teigė J.Sabatauskas.
Jo manymu, tą dieną būtų galima organizuoti teisinio švietimo renginius, atvirų durų dienas, rengti visuomeninius ir politinius debatus pasitikėjimo šalies teisine sistema, teisingumo užtikrinimo tematika, aiškinti visuomenei teismo kaip nepriklausomos valstybinės valdžios šakos reikšmę ir svarbą valstybei.
Projekto priešininkai teigė, kad atmintinų dienų Lietuvoje jau yra užtektinai, o iniciatyvų ilginti jų sąrašą padažnėja artėjant rinkimams.
„Kodėl nepavadinus Paskutinio teismo diena?“ – klausė konservatorius Saulius Pečeliūnas.
Jis stebėjosi, kodėl norima priversti Teismų dieną minėti visus Lietuvos žmones, tarp jų – ir kalinius.
Toliau Atmintinų dienų įstatymo pataisos projektą svarstys Seimo komitetai.
Šiuo metu Lietuvoje atmintinų dienų statusą turi 54 dienos. Savo dienas mini teatralai, kultūros darbuotojai, energetikai, medikai, žvejai, statybininkai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, kariai.
