Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 14d. 16:28

Seimo nariai pasijuto medikais – apie embrionus dedasi žiną viską

Nėštumas
123RF.com iliustr. / Nėštumas

Seimas antradienį svarstydamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą pritarė nuostatai neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, taip pasirinkdamas liberalesnį procedūros reguliavimą. Tačiau daliai parlamentarų tokia daugumos pozicija nepatiko. Jų nuomone, leidimas kurti embrionus – tiesus kelias į žudymą.

Iš projekto išbraukta pradiniame jo variante buvusi nuostata, kad „embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą“. Už tai, kad šios nuostatos neliktų, balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19 parlamentarų.

Už išbraukimą vieningai balsavo socialdemokratai ir liberalai, prieš buvo ir susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, didesnė dalis konservatorių ir „tvarkiečių“, Darbo partijos frakcijos balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Už – tik liberalai ir socdemai

Seimui apsvarsčius įstatymą, toliau dar kartą turės būti balsuojama dėl jo priėmimo. Priėmus įstatymą vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms.

Niekada negalėjau pagalvoti, kad mes ligas diagnozuosim, ligas gydysim Seime, – sakė I.Degutienė.

Už visą įstatymą po svarstymo balsavo 51 parlamentaras, 10 buvo prieš, 31 Seimo narys susilaikė. Tik socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vieningai balsavo už įstatymą, visų kitų frakcijų narių nuomonės išsiskyrė.

Todėl kyla abejonių, ar įstatymas bus priimtas paskutiniuoju balsavimu dėl jo priėmimo. Tuomet reikės, kad už jį balsuotų 71 Seimo narys.

Šis įstatymas Seime kelia nepaprastai aršias diskusijas.

Po to, kai įstatymui buvo pritarta po ilgų svarstymo prie mikrofono stojusi konservatorė Irena Degutienė pasipiktino, kad nieko bendra su medicina neturintys parlamentarai imasi aptarinėti nevaisingumo gydymo būdus.

„Niekada negalėjau pagalvoti, kad mes ligas diagnozuosim, ligas gydysim Seime. Šiandien apie gydymo metodus kalbėjo kas nori: kultūros darbuotojas, teisininkas, kas tik nori. Aš baisiausiam sapne negalėjau susapnuoti kad Lietuva kada nors šitaip elgsis“, – apgailestavo ji.

Tačiau „tvarkietis“ Petras Gražulis tučtuojau atsikirto Seimo narei iš Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos, kad šios požiūris esą visai ne krikščioniškas.

Cituodamas chirurgo išsilavinimą turintį kunigą Andrių Narbekovą P.Gražulis aiškino, kad negalima nužudyti kelių embrionų žudyti tam, kad vienas iš jų gyventų.

Pagalbinis apvaisinimas yra priemonė, bet po jo ji netampa vaisinga, tai nėra gydymas, – sakė D.Mikutienė.

Atsakyti norėjo ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė. „Pagalbinis apvaisinimas yra priemonė, bet po jo ji netampa vaisinga, tai nėra gydymas“, – aiškino ji piktindamasi, kad I.Degutienė kalbėdama apie išsilavinimą nepasidomėjo, jog D.Mikutienė yra gavusi diplomą bioteisės katedroje.

Pasisakyti stojo ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jis aiškino, kad kauniečiai medikai puikiai supranta, kad embrionas yra gyvybė, kas tai supranta jis pats ir jo biomedikas sūnus. Esą tik vilniečiams medikams, įkvėptiems brangios įrangos nusipirkusių verslininkų, norisi leisti „per kitų nelaimę kurti savo laimę“.

Linksta liberaliojo varianto link

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas sprendžia visas Seimas.

Jau anksčiau balsuodamas dėl pirmųjų įstatymo straipsnių Seimas irgi rinkosi liberalųjį variantą – tam tikrais atvejais leidžiama lytinių ląstelių donorystė, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui.

Parlamentarai kartu apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.

Nesutaria labai ilgai

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min