Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas neparėmė siūlymo griežtinti sankcijas už nelegalų darbą

Darbo vieta
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Darbo vieta
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas nepriėmė svarstyti įstatymų pataisų, kuriomis siūlyta sugriežtinti sankcijas darbdaviams už gyventojų, įskaitant ir imigrantus iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių, įdarbinimo pažeidimus.

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Darbo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Nelegalaus darbo draudimo įstatymo pakeitimams. Pataisos grąžintos tobulinti jas inicijavusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

„Būtina efektyviau kovoti ne tik su žmonių iš trečiųjų šalių nelegaliu darbu, bet ir su nelegaliu darbu apskritai tam, kad žmonės būtų apsaugoti nuo nelegalaus darbo pasekmių“, – pristatydamas pataisas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Šiuo metu už nelegalių darbuotojų įdarbinimą Lietuvoje numatytos finansinės sankcijos taikomos tik darbdaviams kaip fiziniams, o ne juridiniams asmenims. Įstatymo, kuris nustatytų sankcijas darbdaviams, nėra, o to ES reikalauja.

Socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad dabar minimalios baudos už nelegalų darbą gali siekti 3 tūkst. litų, bet jos skiriamos kur kas mažesnės

„Šias pataisas priėmus nelegalus darbas nemažėtų“, – sakė A.Sysas.

Viena iš svarbiausių siūlytų pataisų naujovių – įdarbinant tiek Europos Sąjungos (ES), tarp jų ir Lietuvos, tiek trečiųjų šalių piliečius, reiktų pranešti apie tai prieš dieną, iki jiems pradedant dirbti. Jeigu darbdaviai samdytų trečiųjų, ne ES šalių darbuotojus, jie turėtų pranešti apie jų įdarbinimą, gauti leidimo gyventi Lietuvoje kopiją ir prižiūrėti, kad jie dirbtų leidime nurodytą darbą.

Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte buvo numatytos finansinės sankcijos darbdaviams – tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Numatytos baudos ir už nelegaliai įdarbintus ES šalių, ir už trečiųjų šalių piliečius. Juridiniams asmenims, kurie leistų dirbti nelegalų darbą, siūlyta nustatyti nuo 3 iki 10 tūkst. litų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Taip pat siūlyta Lietuvoje sukurti darbdavių, kurie nelegaliai būtų ką nors įdarbinę, internetinį registrą.

Už nelegalų įdarbinimą pataisomis buvo numatytas ir apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose iki 5 metų, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant ir europinę paramą, iki 5 metų, reikalavimas sugrąžinti dalį tokios paramos. Taip pat už nelegalų įdarbinimą numatoma bausti įpareigojant nelegaliai dirbusiam darbuotojui išmokėti priklausantį atlyginimą, ne mažesnį kaip minimalios mėnesio algos dydžio už mažiausiai tris mėnesius, nuo šių sumų sumokėti visus mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, padengti žmogaus grąžinimo į kitą valstybę išlaidas.

Šiuo metu už nelegalių darbuotojų įdarbinimą Lietuvoje numatytos finansinės sankcijos taikomos tik darbdaviams kaip fiziniams, o ne juridiniams asmenims. Įstatymo, kuris nustatytų sankcijas darbdaviams – juridiniams asmenims, nėra, o to ES reikalauja.

Dabar darbdavys arba jo įgaliotas asmuo už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį baudžiamas 3-10 tūkst. litų bauda. Jeigu bauda pakartotinė, ji jau siekia 10–20 tūkst. litų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min