Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas neskuba atsisakyti „ilgosios“ mokyklos

Vilniaus švietimo įstaigos nuo antradienio gali kreiptis į energetikus dėl šildymo įjungimo.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mokykla
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas neskuba atsisakyti „ilgosios“ mokyklos nuo pirmos iki dvyliktos klasės, kaip siūlo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pateikusi atitinkamą naujos redakcijos Švietimo įstatymo projektą.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pakeistam projektui, koreguojančiam ministerijos pateiktą variantą. Seimas dar turės balsuoti dėl jo priėmimo.

Dar viena komiteto įtraukta naujovė – mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos, 2 ar 3 dalykų ugdymas turės būti vykdomas lietuvių kalbaŠMM Seimui pateiktame projekte numatoma, kad nuo 2012 metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje nebelieka vidurinių mokyklų, ir įtvirtinamos trijų lygių mokyklos – pradinė, progimnazija bei gimnazija.

Toks siūlymas sulaukė tiek švietimo bendruomenės, tiek kai kurių politikų pasipriešinimo, argumentuojant, jog išskaidant mokyklas pagal klases galimai nebus užtikrinamas tradicijų tęstinumas, griaunamos bendruomenės, nukentės ugdymo kokybė.

Seimas ministerijos pateiktą projektą pakeitė, įrašydamas nuostatas, kurios atveria daugiau galimybių mokykloms ugdymo procesą vykdyti nuo pirmos iki paskutinės klasės.

Ministerijos projekte „ilgoji“ gimnazija buvo leista tik religinės konfesijos mokykloms, tuo metu ŠMKK projekte, kuriam po svarstymo pritarė Seimas, numatoma, jog tokią teisę turės ir mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo pakraipos programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.

Taip pat – gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo lavinimo mokyklų, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo lavinimo mokykla, mokykla, skirta šalies ar regiono mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Įstatyme taip pat įrašyta nuostata, kad „tenkinant bendruomenių poreikį ir esant steigėjo sprendimui, mokykloje gali būti vykdomos pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo bei akredituoto vidurinio ugdymo programos“.

Dar viena komiteto įtraukta naujovė – mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos, 2 ar 3 dalykų ugdymas turės būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų. Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai tik dėstoma valstybinė kalba.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min