Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriose vyskupai ir psichiatrai nenumatyti, po svarstymo balsavo 51, prieš – 26, susilaikė 6 parlamentarai.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlė pataisas priimti skubos tvarka, tačiau konservatorius Jurgis Razma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos vardu pasiūlė padaryti pertrauką. Jos į Seimo posėdžių salę sugrįš ketvirtadienio vakariniame posėdyje.
Seimas pritarė, kad Visuomenės informacimo etikos asociaciją steigtų Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Konservatorių atstovai siekė, kad į ją būtų įtraukti ne tik vyskupai, bet ir žmogaus teisių specialistai bei psichiatrai.
Konservatorių atstovai siekė, kad į ją būtų įtraukti ne tik vyskupai, bet ir žmogaus teisių specialistai bei psichiatrai.
„Negali asociacija veikti izoliuotai ir uždarai, su visuomenės atstovais asociacijoje bus didesnė atsakomybė už viešąjį interesą“, – kalbėjo konservatorius Valentinas Stundys.
Tačiau parlamentarai nepritarė jo siūlymui į asociaciją įtraukti su žiniasklaida nesusijusių institucijų atstovus.
Konservatorius Jurgis Razma siūlė leisti į asociaciją įtraukti bent Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovą, „nes tai yra struktūra, turinti savo žiniasklaidą“. J.Razma apieliavo ir į tai, kad taip būtų parodyta pagarba Lietuvos susitarimams su Vatikanu.
Apeliavo į santykius su Vatikanu
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Matulevičius teigė, kad laisvė yra žiniasklaidos pamatas, ją garantuoja Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Parlamentaras pabrėžė neabejojantis, kad patys žiniasklaidos atstovai sugebės į asociaciją deleguoti autoritetus, kurių nuomonė turėtų svorį.
„Mes žinome buvusią etikos komisiją, sprendimai neretai būdavo šališki arba politizuoti, štai kur yra pagrindinis pavojus“, – sakė jis. Parlamentaras pabrėžė neabejojantis, kad patys žiniasklaidos atstovai sugebės į asociaciją deleguoti autoritetus, kurių nuomonė turėtų svorį.
Konservatoriai taip pat siūlė, kad Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija ir Lietuvos teisininkų draugija dalyvautu Seimui teikiant žiniasklaidos inspektoriaus kandidatūrą, tačiau parlamentarai tam nepritarė.
V.Stundys Seime aiškino, kad jeigu žurnalistai prižiūrės savo pačių etiką, esą neliks žiniasklaidos dialogo su kitomis visuomenės grupėmis.
„Baimė įsileisti į etikos klausimų svarstymą visuomenės atstovus, mūsų supratimu, neleistinas dalykas“, – kalbėjo jis.
J.Razma tvirtino nesuprantantis, kodėl kilo toks pasipiktinimas dėl siūlymo deleguoti vyskupų atstovą. „Mažiausiai yra pagrindo svarstyti, kad katalikų atstovą reikia eliminuoti. Vienas atstovas negali nieko nulemti, tik argumentų ir moralinio poveikio jėga kažką įtakoti, tai nėra blogai“, – teigė jis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė sakė, kad įstatymo pataisų tikslas buvo sukurti profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir nieko daugiau.
