2013-03-26 12:40

Seimas pritarė išvadai, kad draudimas pertvarkyti teisiamą partiją prieštarautų Konstitucijai

Seimas antradienį pritarė Teisės ir teisėvarkos komiteto (TTK) išvadai, kad siūlymas drausti pertvarkyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą partiją galimai prieštarauja Konstitucijai.
Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas / Luko Balandžio nuotr.

Už tokią Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 21, 10 Seimo narių susilaikė. Už išvadą vieningai balsavo trys valdančiosios Socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, tuo tarpu irgi daugumai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai susilaikė, išskyrus vieną balsavusį už išvadą.

Prieš buvo arba susilaikė opoziciniai konservatoriai, opozicinių liberalų balsai pasiskirstė abejose pusėse, o „Drąsos kelio“ frakcijos nariai balsavime dėl savo frakcijos atstovo Vytauto Matulevičiaus pateiktos pataisos nedalyvavo, išskyrus vieną susilaikiusį.

Prieš buvo arba susilaikė opoziciniai konservatoriai, opozicinių liberalų balsai pasiskirstė abejose pusėse, o „Drąsos kelio“ frakcijos nariai balsavime dėl savo frakcijos atstovo Vytauto Matulevičiaus pateiktos pataisos nedalyvavo, išskyrus vieną susilaikiusį.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertinęs Politinių partijų įstatymo pataisos projektą dėl draudimo pertvarkyti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą partiją, jį pripažino galimai prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimas šiai išvadai pritarė, tad projektas nebus pateiktas. Analogišką išvadą projektui buvo pateikęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

„Drąsos kelio“ frakcijos narys V.Matulevičius siūlė papildyti Politinių partijų įstatymą, kad „politinė partija, kuri yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, negali būti pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama jos pačios valia iki įsiteisėja teismo nuosprendis“.

Projektą vertinę Seimo teisininkai pažymėjo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Teisininkai argumentuoja, kad siūlymas partijoms taikyti griežtesnes poveikio priemones nei kitiems juridiniams asmenims „galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui“.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Manytume, kad tarp politinių partijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra tokio pobūdžio skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą teisinį reguliavimą, t.y. griežtesnių poveikio priemonių taikymą politinėms partijoms nei kitiems patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn juridiniams asmenims“, – teigiama Seimo teisininkų išvadoje.

Projektą Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje gynęs V.Matulevičius tvirtino, jog partija yra išskirtinis juridinis vienetas, pretenduojantis į valstybės valdymą, todėl ir sankcijos jai gali būti taikomos kitokios nei bendros visiems juridiniams asmenims.

„Visi yra juridiniai vienetai, bet partija nėra UAB, kuri užsiima komercija. Partijos pretenduoja į valstybės valdymą, jei visi juridiniai asmenys vienodi, kam tada išvis reikalingas Politinių partijų įstatymas? Jie (Darbo partija – red.) bėga nuo atsakomybės, o mes visi turime jiems padėti? Netrukdykim teismams vykdyti teisingumo“, – kalbėjo projekto iniciatorius.

Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ tarybos yra pritarusios abiejų partijų jungimuisi. Skelbiama, kad jungiamasis suvažiavimas gali įvykti balandžio pabaigoje.

„Darbiečių“ siekiui jungtis kelią bandė užkirsti Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, tačiau antradienį Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė. Prokuroras prašė apriboti partijos veiklą ir taip jai neleisti jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“, nes jo manymu, tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą