TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas pritaria išvadoms dėl An-2, tačiau abejoja, ar lėktuvo nereikėjo iškelti

Baltijos jūroje nuskendęs An-2
Karinių jūrų pajėgų nuotrauka / Baltijos jūroje nuskendęs An-2
Šaltinis: 15min
0
A A

Seimas ketvirtadienį pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto lėktuvo An-2 nelaimės tyrimo išvadoms. Tačiau net ir išklausiusiems detalią informaciją apie vykdytą paiešką, daliai Seimo narių kliuvo Lietuvos sprendimas palikti lėktuvą dūlėti jūros dugne. Taip pat piktintasi, kad termovizoriais dukart fiksavę keistus objektus, pasieniečiai nesugebėjo tinkamai įvertinti, ar tai buvo ruonis, ar žmogus.

Pristatydamas komiteto išvadas Artūras Paulauskas tvirtino, kad paieškos ir gelbėjimo operacija buvo sudėtinga dėl to, kad iš pat pradžių nebuvo tiksliai žinoma įvykio vieta. Be to, pirminė informacinė, gauta iš Rusijos, pasirodė buvusi klaidinga, o tiksli informacija iš Švedijos gauta tik kitą dieną po nelaimės.

A.Paulauskas tvrtino, kad gelbėjimui buvo pasitelkta pakankamai pajėgų, tačiau patys pilotai nepanaudojo tinkamų priemonių. Pasak jo, skaičiuojama, kad 9 laipsnių šilumos vandenyje žmogus gali išgyventi iki 2 val, su hidrokostiumu – iki 12 val. Tačiau hidrokostiumų pilotai neturėjo.

“Hidrokostiumų neturėjo, plaustu nepasinaudojo. Daugių daugiausia A.Selmistraitis galėjo užsidėti liemenę“, – konstatavo A.Paulauskas.

Hidrokostiumų neturėjo, plaustu nepasinaudojo. Daugių daugiausia A.Selmistraitis galėjo užsidėti liemenę, – sakė A.Paulauskas.

Todėl, pasak jo, pilotai negalėjo turėti didelių vilčių išgyventi.

VIDEO: Lėktuvo An-2 gelbėjimo operacija

Termovizorius turi, o specialistų – ne?

Tuo tarpu Seimo nariams daugiausia klausimų kilo dėl pasieniečių per paiešką vandenyje termovizoriais užfiksuotų objektų, kurių patikrinti buvo išskrista tik kitos dienos ryte.

„Mūsų išvadoje apie tai viskas pasakyta. Pasieniečiai užfiksavo du objektus ir perdavė Jungtiniam jūros gelbėjimo centrui. Kadangi patyrusių specialistų centras neturi, nupręsta ryte pakartoti paiešką. 6.40 val. ryto jokių objektų ant vandens nebeaptikta“, – atsakė A.Paulauskas.

Pasak Seimo nario Kęstučio Glavecko, tokia situacija nepateisinama, mat termovizorių įranga labai brangi ir negali būti taip, kad ja niekas nemoka naudotis.

„Reikėjo pasikviesti medžiotojus, jie irgi naudoja tokią įrangą“, – pareiškė Seimo narys.

VIDEO: Paviešinta vaizdo medžiaga: parodė, kaip atrodo nuskendęs lėktuvas An-2

Galbūt reikėjo iškelti?

Taip pat Seimo nariai abejojo, ar tinkamas sprendimas buvo lėktuvą po apžiūros grąžinti į jūros dugną. Tačiau A.Paulauskas tvirtino, kad taip nuspręsta ne be pagrindo.

A.Paulauskas pažymėjo, kad komitetas savo išvadose siūlo griežtinti skrydžių saugos taisykles, aiškiau apibrėžti reagavimo į galimas nelaimes laiką, reglamentuoti komunikavimo su artimaisiais klausimus.

Lėktuvo paieškos operaciją savo ruožtu nagrinėjusi Vyriausybės komisija yra padariusi išvadą, kad lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Pakėlus orlaivį aptiktas vieno piloto kūnas.

VIDEO: Lėktuvo An-2 gelbėjimo operacija: į vandenį nuleisti robotai
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min