Pasak S. Gentvilo, miestuose žemės grąžinimas stringa, nes tenka spręsti kultūros paveldo, architektūros, statybų klausimus.
„Aplinkos ministerija formuoja erdvinio, teritorinio planavimo nuostatas, yra atsakinga už statybų reglamentavimą, architektūros politiką. Taigi turi visus įrankius iš esmės užbaigti tą reformą. Pavyzdžiui, Kaune vis dar neatrandama 800 sklypų, Vilniuje – 3,5 tūkst. sklypų“, – teigė S.Gentvilas.
„Kas planuoja teritorijas, turėtų turėti teisę ir į žemėtvarkos politikos formavimą“, – pridūrė jis.
Konservatorius Edmundas Pupinis abejojo siūlymo nauda. Pasak jo, visose ministerijose „sėdi biurokratai“, todėl tvarkant žemės grąžinimo reikalus su jais vis tiek teks susidurti.
„Atvirkščiai bus – keleriems metams tie darbai bus ištęsti ir nebus priiminėjami jokie sprendimai“, – sakė E.Pupinis.
Miestuose žemės grąžinimas gerokai atsilieka – pavyzdžiui Vilniuje žemė grąžinta tik maždaug pusei asmenų, kai visoje šalyje žemės reforma įgyvendinta 99 procentais.
Vyriausybė tikisi, kad žemės grąžinimo procesą pavyks užbaigti 2019 metų trečiąjį ketvirtį.
