Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisos projektui, kad būtų eliminuojama nuostata, jog „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Jaroslavas Narkevičius vietoje to siūlo įrašyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.
Parlamentaras tvirtina, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi. Dėl pataisos Seimas spręs, kai ją apsvarstys parlamentinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Taip pat po pateikimo pritarta pataisai, kad tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse būtų užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.
Taip pat po pateikimo pritarta ir siūlymui jau šiuo metu galiojančią tvarką, kuria tautinių mažumų mokyklose daugiau valandų skiriama ugdymui lietuvių kalba, numatant, kad lietuviškai mokoma per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, nukelti 2015 metų rugsėjui.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
