Už šį pasiūlymą po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 28. Jį toliau nagrinės Seimo komitetai.
Pagal konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą, Visuomenės informavimo įstatyme neliktų išimties, kuri savivaldybių mokslo ir mokymo institucijoms bei įstaigoms suteikia galimybę leisti periodinius leidinius. Kitokio pobūdžio valstybės ir savivaldybių įstaigoms tai draudžiama.
Pakeitimų autorius konservatorius Jurgis Razma teigė, kad pataisos leistų išvengti paslėptos politinės reklamos ir nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams.
„Juose gausu valdančiųjų savivaldos politikų reklamos, tai ypač buvo matoma prieš šiuos savivaldybių tarybų rinkimus. Iškraipoma ir reklamos rinka, nes toks subsidijuojamas darinys gali iš reklamos davėjų imti reklamą už mažesnius įkainius, ir neįmanoma normaliai save išsilaikančiam vietiniam laikraščiui gauti tų reklamų užsakymų už rinkos kainas“, – pristatydamas projektą teigė J.Razma.
Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės. Pasak J.Razmos, tokia praktika gali išplisti ir „visiškai sugadinti“ nepriklausomų dienraščių veiklą.
Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės. Pasak J.Razmos, tokia praktika gali išplisti ir „visiškai sugadinti“ nepriklausomų dienraščių veiklą.
Tuo metu Seimo Teisės departamentas sukritikavo konservatoriaus siūlymą, argumentuodamas, jog priėmus naujas pataisas, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, įstaigos, kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais.
„Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, nebegalėtų jo leisti“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
Taip pat pažymima, jog savivaldybė gali būti ir viena iš daugelio periodinių leidinio valdytojų, todėl gali netgi neturėti balsų daugumos sprendimams priimti.
„Siūlomas reguliavimas užkirstų kelią viešosios informacijos rengėju būti netgi akcinei bendrovei, kurios vienas iš akcininkų būtų savivaldybė, kuri visuotiniame akcininkų susirinkime turėtų tik 1/20 balsavimo teisių. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui.“, – rašo Seimo Teisės departamentas.
Dabar įstatymas valdyti žiniasklaidos priemonę draudžia pačioms savivaldybėms tiesiogiai ir jų įstaigoms, kurios nesusijusios su mokslu ir mokymu, taip pat bankams ir politinėms partijoms.
