Diskusijos dėl vaikų paėmimo iš šeimų, kuriose jiems gali kilti grėsmė, paaštrėjo po Kėdainių rajone, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas šulinyje paskandino du savo vaikus.
Po kraupaus nusikaltimo ieškoma, kam užkrauti atsakomybę už tai, kad smurtas šioje šeimoje nebuvo pastebėtas laiku.
Dabar visų pranešimų apie smurtą nagrinėti nebūtina
Šiuo metu socialiniai darbuotojai vadovaujasi gerokai pasenusiu, 1996 priimtu ir po to kelis kartus koreguotu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, konkrečios vaiko paėmimo iš šeimos taisyklės numatytos savivaldybių patvirtintuose tvarkos aprašuose.
Kaip 15min nurodė SADM Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas, šiuo metu įstatymas net nenumato būtinybės išnagrinėti kiekvieną pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą.
Paimtas vaikas būtų apgyvendintas institucijoje tik tokiu atveju, jei prieš tai jam nerasta vietos pas artimus giminaičius, socialinius globėjus, šeimose, globojančiose vaikus, ar šeimynose.
Todėl siūloma, kad toks įpareigojimas atsirastų ir būtų išsiaiškinama, ar pranešimas pagrįstas, o esant bent menkiausiam įtarimui, kad vaikui kyla grėsmė, vaikas būtų paimamas.
Įstatymu norima įdiegti naujovę: paimtas vaikas būtų apgyvendintas institucijoje tik tokiu atveju, jei prieš tai jam nerasta vietos pas artimus giminaičius, socialinius globėjus, šeimose, globojančiose vaikus, ar šeimynose.
Įstatymo rengėjai 15min nepaaiškino, kaip bus iš anksto savivaldybėse ieškoma šeimų, kurios, esant reikalui, galėtų apgyvendinti skubiai paimtą vaiką.
Rašys pagalbos planus
Anot R.Černiausko, paėmus vaiką, per 3 dienas savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) turėtų suorganizuoti vaiko atvejo peržiūrą – dabar tokios tvarkos nėra.
Priėmus įstatymą, SADM ministrė turės įsakymu patvirtinti kelis aprašus ir priedus, kurie konkretizuos taisykles, kaip tokiais atvejais bus teikiama pagalba vaikui ir šeimai.
Paaiškėjus, kad vaiką galima grąžinti į šeimą (pavyzdžiui, atsiras jo dingę tėvai), tai būtų daroma nedelsiant, kitu atveju bus rašomas Pagalbos šeimai planas, atsižvelgiant į jos poreikius, suaugusiųjų šeimoje elgesį su vaiku, jų gyvenimo būdą, o VTAS tuo metu kreiptųsi į teismą dėl vaiko paėmimo.
Jei būtų nustatyta, kad pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei nėra, bet išlieka socialinės rizikos veiksniai, vaikas būtų grąžinamas tėvams ir būtų sudaromas Pagalbos vaikui ir šeimai planas iki vienerių metų.
Teisėjas galėtų nuspręsti, kad savivaldybė neišnaudojo galimybių padėti šeimai ir leidimo paimti vaiką neduoti, liepiant tęsti pagalbą šeimai.
Po metų būtų aiškinamasi, kiek pasikeitė situacija šeimoje, ar vaikui saugiau. Paaiškėjus, kad prevencija naudos nedavė, būtų kreipiamasi į teismą leidimo paimti vaiką iš šeimos.
Teisėjas galėtų nuspręsti, kad savivaldybė neišnaudojo galimybių padėti šeimai ir leidimo paimti vaiką neduoti, liepiant tęsti pagalbą šeimai.
Pasak specialisto, siūloma, kad visa pagalba – prevencinė ir socialinis darbas su šeima, truktų ne ilgiau dviejų metų.
Per tą laiką nepasiekus teigiamų pokyčių, įstatymas siūlo vaikui nustatyti nuolatinę globą arba įvaikinti, tėvams riboti valdžią ir jiems priteisti vaiko išlaikymą.
R.Černiausko aiškinimu, projektu siūloma, kad laikinoji vaiko globa truktų tik vienerius metus.
„Manome, kad siūloma nauja tvarka ne tik labiau atitiks vaiko poreikius ir interesus, bet ir šeimų lūkesčius – pačioms auginti savo vaikus“, – teigė jis.
Z.Žvikienė: trūksta kontrolės
Šioms pataisoms Seime jau pritarta po pateikimo, jas dabar nagrinėja parlamento komitetai, o parlamentarai registruoja dešimtis pasiūlymų, kai jį taisyti.
Projektą apsvarsčiusio ir jam pritarusio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė 15min teigė, kad nors projektas gerokai geresnis, nei dabar galiojantis įstatymas, jį dar ilgai reikės tobulinti.
„Jame nėra sukuriama vieningai veikianti sistema, turi būti atskirta kontroliuojanti ir vykdomoji sistema“, – sakė ji.
Z.Žvikienės teigimu, dabar viena didžiausių vaiko apsaugos sistemos bėdų, kad niekas nekoordinuoja ir nekontroliuoja rajonuose dirbančių asmenų, kurie rūpinasi vaiko teisėmis, darbo.
„Jei paklaustumėte vaiko teisių apsaugos tarnybų rajonuose, man atrodo, kad jie nežino, ką kitos tarnybos daro. Jie į teismus vaikšto ir skundus tiria“, – sakė politikė.
Projektas nesužavėjo
Kai kurios institucijos pateikė komitetams neigiamą nuomonę apie projektą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pareiškė, kad lūkesčių pataisos neatitinka, jose nemotyvuotai išskirtinis dėmesys skiriamas socialiniai sričiai ir paslaugoms. Be to, projekte turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ypatingai pažeidžiamų vaikų teisių reglamentavimui.
Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai.
Anot įstaigos, taip pat projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas vaiko teisių gynimo mechanizmas, kuriuo vaikas galėtų pasinaudoti savarankiškai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas mano, kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai.
