Po svarstymo parlamentas 77 balsais už, septyniais prieš ir aštuoniems parlamentarams susilaikius pritarė tai numatančiam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui. Seimas turės dar kartą balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Pagal projektą, kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
Žydai dėl Vyriausybės inicijuoto įstatymo vienos nuomonės neturi – keli rabinai yra kreipęsi į Seimą, prašydami projekto nepriimti, nes prieštarauja, kad pinigai būtų išmokami fondui, kurio valdyme dalyvautų dabar Lietuvoje veikiančios žydų organizacijos.
Kritiškai pateiktą projektą įvertino ir Kauno žydų religine bendruomene besivadinanti organizacija. Ji piktinasi, kad kompensacija būtų mokama, jos teigimu, „mistiniam fondui, kurį sudarys su judaizmo tradicijų tęstinimu, Lietuvos žydų istorija ir žydų religinėmis bendruomenėmis nieko bendra neturinčios įstaigos ir organizacijos“.
Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenė įstatymo projektui pritaria.
Pagal projektą, 128 mln. litų piniginė kompensacija būtų išmokėta 2013-2023 metais. Tai maždaug trečdalis visos turto vertės.
Parlamento komitetuose svarstant Teisingumo ministerijos parengtą kompensacijos žydams įstatymo projektą jis buvo gerokai pakeistas, siūlomas netgi kitas įstatymo pavadinimas – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Taip pat komitete įrašyta nuostata, kad numatyta kompensacijos suma yra galutinė, ateityje negali būti reiškiamos pretenzijos ir keičiama nustatyta kompensuojama suma už žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą.
Taip pat parlamentiniuose komitetuose nuspręsta, kad Vyriausybė audituotų, kaip panaudojamos kompensacijos lėšos. Pirminiame dokumento projekte finansinės atskaitomybės, kaip naudojama kompensacija, žydams nebuvo numatyta.
Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą paskirtį, Vyriausybė turetų teisę sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.
Pagal šį įstatymą išmokėta piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
