Pataisa siūloma, kad Seimo nariu galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Dabar į Seimą kandidatuoti gali 25 metų amžiaus sulaukę žmonės.
Siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų nuo kitų metų.
Po pateikimo už pataisą balsavo 63 parlamentarai, susilaikė 45, prieštaraujančiųjų nebuvo. Pataisą dabar svarstys Seimo komitetai.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikdama projektą teigė, kad idėja gimė po konsultacijų su jaunimo organizacijomis.
„Lietuvoje yra taikomi 3 skirtingi amžiaus cenzai, kandidatuojantiems savivaldoje, į Europos Parlamentą ir į Seimą“, – pabrėžė ji.
Anot jos, parlamentarų amžiaus vidurkis svyruoja apie 50 metų, tad jaunimas nustumiamas į šoną.
„Niekam neįdomu – toks triukšmas Seime, kad savęs nelabai girdžiu“, – replikavo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kuri domėjosi, kodėl nesiūloma amžių mažinti iki 18 metų, nes tokio amžiaus žmogus gali balsuoti, bet ne kandidatuoti.
Tačiau V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad šiame etape būtų protinga amžiaus ribą sulyginti su kandidatavimo į EP, o mažesnio amžiaus cenzo nustatymas rizikuotų būti nesulaukti plataus pritarimo.
Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad premjeru ar ministru galėtų būti 18 metų sulaukęs asmuo – šioms pareigoms nėra apribojimo. Kitas konservatorius Kęstutis Masiulis šį klausimą sulygino su tuščiu oro virpinimu ir klausė, ar V.Čmilytė-Nielsen žino šalių, kur aštuoniolikmečiai turi politinį svorį. Ji teigė, kad tokių pavyzdžių yra bei pastebėjo, kad tuščio oro virpinimo pirmadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje yra apstu, o šis klausimas – vienas svarbiausių joje.
Konstitucijos pataisą dėl R.Pakso grąžino komitetui
Kita Konstitucijos pataisa buvo siūloma sudaryti sąlygas kandidatuoti į Seimą asmeniui, iš pareigų pašalintam apkaltos tvarka.
Siūlyta leisti tai daryti po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų.
„Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – tokia nuostata buvo siūloma papildyti Pagrindinį šalies įstatymą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš beveik dešimtmetį konstatavo, kad Lietuvoje galiojantis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pirmadienį sakė, kad komitetas pataisai nepritaria.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad EŽTT sprendimai Lietuvai yra privalomi. „Siūlau neatmesti projekto“, – sakė jis.
Seimas nusprendė siūlymo neatmesti – jis grąžintas komitetui.
