Airijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Robertas Noonanas pastebėjo, kad simboliška, jog konferencija vyksta Seimo Konstitucijos salėje. Jo teigimu, būtent Konstitucija garantuoja visų lygybę ir įtraukimą į svarbiausius visuomenės procesus.
„Airija labai daug dėmesio skiria moterų vaidmeniui saugumo darbotvarkėje, įtraukime į karines institucijas“, – kalbėjo ambasadorius, pabrėždamas, kad svarbu sukurti sąlygas veiksmingam moterų prisidėjimui.
Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist pasidžiaugė, kad tokios temos diskutuojamos Lietuvoje. „Lyčių lygybė gali būti užtikrinama taikant bendrus veiksmus. Bet kiekviena šalis turi prisiimti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu, nes kaip kitaip įgyvendinsime realią lygybę“, – retoriškai klausė ambasadorė.
Karo prigimtis keičiasi
Konferencijoje kalbėjęs ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas ir taikos palaikymo programų specialistas, bosnis Miki Jacevičius pastebėjo, kad Pirmajame pasauliniame kare 90 proc. žuvusiųjų buvo kariai, kurie ėjo į mūšius apmokyti ir ginkluoti.
„Dabar karo prigimtis pasikeitė. 90 proc. dabar žūvančių žmonių karinių veiksmų metu yra civiliai. Tai žmonės iš Sirijos, Irako, Afganistano, Bosnijos, Kolumbijos, Ukrainos ir kitų karo niokotų ar niokojamų vietovių“, – kalbėjo ekspertas.
„Liūdna, kad mūsų reakcija, nepaisant kintančios karo prigimties, nepasikeitė. Karas vis dar liko diplomatų žaidimas, kur kabinetuose (daugiausia vyrai) sprendžia visų likimus“, – sakė M.Jacevičius. Dirbęs Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete.
Jis pasakojo, kad pasaulyje požiūris į taikos palaikymo misijas kinta ir prie to daug prisideda nauja Jungtinių Tautų darbotvarkė, siekianti įtraukti moteris į šiuos procesus.
„Šalys, kurios patyrė pereinamąjį laikotarpį nuo socializmo iki integracijos į ES ir NATO, gali pasidalinti savo patirtimi ir su tokiomis valstybėmis kaip Moldova ar Ukraina“, – sakė M.Jacevičius.
Ekspertas pastebėjo, kad moterų įtraukimas į saugumo klausimų sprendimą neturėtų būti vien gynybos ministerijų ar vidaus reikalų institucijų reikalas. Jis pateikė pavyzdžių, kai socialinių reikalų ministerijos ar net sporto ministerija Libijoje aktyviai dalyvauja prisidėdamos prie saugumo klausimų sprendimo.
„Pilietinė visuomenė gali ne tik stebėti ir kaltinti valdžią, kad kažkas daroma ne taip, turime ir patys įsitraukti bei prisidėti prie atskirų iniciatyvų“, – ragino jis, pabrėždamas, kad Lietuva dabar yra nacionalinio saugumo plano rengimo stadijoje.
Moterų dalyvavimas saugumo procesuose nepakankamas
Profesorė Dalia Leinartė, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkė, teigė, kad jos vadovaujamas komitetas teikia rekomendacijas šalims dėl įgyvendinimo per vienerius ar dvejus metus.
Ji pasakojo, kad komitetas gali teikti rekomendacijas ne tik šalių grupėms, bet atsižvelgiant į situaciją ir atskiroms valstybėms. Šiuo metu analizuojama situacija NATO narėje Turkijoje.
„Šalys narės privalės pateikti ataskaitas apie įgyvendinimą iki 2025 m.“, – teigė ji, kalbėdama apie moterų įtraukimo į saugumo klausimus situaciją.
„Turime pripažinti, kad nepakankamai dėmesio skirta išankstinėms įspėjimo sistemoms, trūksta duomenų apie smurtą prieš moteris konfliktų zonose, trūksta duomenų, kurie padėtų užtikrinti galimybę moterims ir mergaitėms pasitraukti iš karinių konfliktų zonų ir gauti prieglobstį“, – pagrindines saugumo problemas įvardino JT atstovė.
Norvegijos patirtis Afganistane
Norvegijos gynybos pajėgų pulkininkė leitenantė Lena Kvarving pasakojo, kad pokyčiai yra sudėtingi, mokymosi procesas visuomenėje dažnai nėra komfortiškas.
„Karinėse pajėgose vis daugiau pokyčių ne valstybių, o asmenų saugumo klausimuose“, – pastebėjo ji. Konfliktų zonose karinėms organizacijoms tenka susidurti su seksualinių nusikaltimų, seksualinės prievartos atvejais, o tai yra nauja problematika.
„Mes dažnai kaltinami ginkluotųjų pajėgų feminizacija“, – ironizavo norvegų pulkininkė leitenantė, pabrėždama, kad tokiu būdu gilinamas ir visuomenės saugumas, nes atstovaujama daugiau piliečių.
„Afganistane turime patarėjų moterų klausimais, turime ten ir apmokytas moteris policininkes. Pirmąjį mūsų veiksmų planą parengėme dar 2006 metais, bet jis kol kas nėra įgyvendintas pilnai“, – savo patirtimi dalinosi Norvegijos atstovė.
Kaip puikų moterų įtraukimo pavyzdį Norvegijos ginkluotųjų pajėgų atstovė pateikė generolę majorę Kristin Lund, kuri tapo pirmąja moterimi karinės misijos vade Kipre ir Artimuosiuose Rytuose.
„Tokie pavyzdžiai yra puikūs, bet nereikėtų jų vertinti paviršutiniškai. Kartais rodoma į tą vieną žmogų ir sakoma, štai, pasikeitimai įvyko. Jums nereikėtų eiti šiuo keliu. Reikia keisti visą organizaciją, kad moterų įtraukimas būtų pilnavertis“, – ragino pulkininkė leitenantė.
