Pasak lengvatos iniciatorių, tokia lengvata skatintų darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata. Verslo atstovai sako, kad pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Devyni įvairių Seimo frakcijų nariai užregistravo atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą.
„Kuo žmonės bus sveikesni, tuo mes, kaip valstybė mažiau išleisime jų gydymui“, – BNS sakė vienas pataisų autorių Domas Petrulis. Jis taip pat pabrėžė, kad lietuviai vieni mažiausiai sportuojančių Europos Sąjungos gyventojų – pagal Eurostato 2014 metų duomenis, tik 1 proc. gyventojų lankosi sporto klubuose.
Sporto klubų tinklo „Impuls“ vadovo Vidmanto Šiugždinio teigimu, visos priemonės, kurios padėtų vis daugiau gyventojų įtraukti į sportą ir fizinį aktyvumą, yra sveikintinos.
„Vien verslo pastangų neužtenka, kad fiziškai aktyvios visuomenės dalis Lietuvoje augtų sparčiau nei dabar. Šį įstatymo projektą vertiname kaip vieną iš galimybių valstybei prisidėti prie sportuojančios ir sveikos visuomenės kūrimo“, – BNS teigė V.Šiugždinis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos, dabartinė Lietuvos mokestinė sistema neskatina darbdavių rūpintis darbuotojų sveikata.
„Įmonės išlaidos, skirtos darbuotojų sveikatos stiprinimui ir profilaktikai, teisės aktuose yra traktuojamos kaip individualios asmens pajamos natūra ir yra pilnai apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais, t.y. apmokestinamos taip pat, kaip ir darbo užmokestis, taip pat negali būti nurašytos kaip įmonės veiklos sąnaudos“, – BNS teigė konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas siūlo remtis užsienio patirtimi ir numatyti daugiau atvejų, kada darbuotojo nauda, gauta natūra, nebūtų pripažįstama jo pajamomis ir nebūtų apmokestinama.
„Ten (Europos Sąjungoje – BNS) yra žymiai platesnis spektras. Pavyzdžiui, vaikų darželiai yra įmonės, kur neapmokestinama (...) Prancūzijoje kartą per metus darbdavys gali savo darbuotoją išleisti atostogauti į užsienį“, – teigė D.Arlauskas.
Pasak jo, dabar numatytas lengvatas, pavyzdžiui, apdrausti darbuotoją papildomu sveikatos draudimu, apmokėti odontologo paslaugas, gali prisitaikyti tik didelės ir turtingos įmonės:. „Tai gali sau leisti įmonės, kurios turi apyvartinių lėšų, pelnus, o mažesnės įmonės neturi tokių galimybių“.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pataisas, kurios leistų neamokestinti natūra gaunamų pajamų, vertina teigiamai bei prognozuoja, kad tokia lengvata būtų naudojamasi, nes ji duotų naudos ir darbuotojui, ir darbdaviui bei leistų skatinti žmonių motyvaciją ir prisidėtų prie sveikos gyvensenos formavimo.
„Čia yra legalus būdas sumažinti darbo jėgos apmokestinimą“, – BNS sakė V.Sutkus.
Jeigu Seimas pataisą priimtų, tokios pajamos negalėtų sudaryti daugiau kaip 25 proc. darbo užmokesčio fondo.
Dabar darbuotojų naudai įsigyjamos sporto paslaugos yra pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Tokia tvarka neskatina darbdavių rūpintis darbuotojų sveikata ir kaip motyvacinę priemonę taikyti sporto abonementų suteikimą. Tačiau leidžiama pajamomis, gautomis natūra, nepripažinti gyventojo naudos, kai darbdavys sumoka už darbuotojui suteiktas gydymo paslaugas, darbo drabužius.
Finansų ministerijos teigimu, pajamų mokestis neapmokestinamas tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti konkrečios gyventojo naudos, pvz., įmonei išsinuomavus sporto salę ir leidus sportuoti darbuotojams ir jų šeimos nariams.
