Pasak komiteto pirmininko Valentino Stundžio, studijų rezultatus pagal inicijuotą pataisą siūloma peržiūrėti kad dvejus metus ir krepšelių nebeskirti tiems studentams, kurių vidurkis 20 proc. (arba dviem balais) žemesnis nei bendras kurso pažymių vidurkis.
Kaip BNS sakė V.Stundys, komitetas pataisą pasiūlė po diskusijų su interesų grupėmis ir konsultacijų su projekto iniciatoriais – Švietimo ir mokslo ministerija.
Seime svarstoma nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija kol kas numato, kad į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą.
Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Likę studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda. Šiuo metu galioja rotacijos sistemos, kai iš dalies mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai – studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui.
