Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 09 15

Seime – siūlymas 7 balų ribą nustatyti kaip gerai besimokančio studento kriterijų

Seimas antradienį po pateikimo pritarė projektams, kuriais numatoma nemažai naujovių aukštajame moksle, vienas jų - siūlymas nustatyti 7 balų ribą kaip gerai besimokančio studento kriterijų.
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas / 123rf.com nuotr.

Taip pat naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas siūlo įtvirtinti minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems, galimą trumpesnę studijų trukmę, studijų finansavimą pagal valstybės užsakymą.

„Aukštojo mokslo problemos visiems žinomos – žema priėmimo kartelė, daug smulkių ir nepaklausių studijų programų, programų dubliavimas keliose aukštosiose mokyklose. Dabartinė aukštojo mokslo padėtis netenkina nei pačių aukštųjų mokyklų, nei valstybės interesų, nei verslo“, – sakė aukštojo mokslo sistemą keičiančias pataisas Seime pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Siūlymas nustatyti, kas laikoma gerai besimokančiu studentu – tam reikėtų ne mažesnio kaip 7 balų vidurkio, studentas privalėtų neturėti akademinių skolų – teikiamas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Pagal siūlomą pataisą, valstybės finansavimo studijoms rotacijos metu netektų asmenys su žemesniu kaip 7 balsų vidurkiu. Šiuo metu Mokslo ir studijų  įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų

Pagal siūlomą pataisą, valstybės finansavimo studijoms rotacijos metu netektų asmenys su žemesniu kaip 7 balsų vidurkiu.

KT vertinimu, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės. Po KT nutarimo studentų rotacija sustojo, tad švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė ragina Seimą paskubėti su naujo reguliavimo įteisinimu.

Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija dar numato, kad valstybė sudarytų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį, taip pat universitetai galėtų siūlyti trejų metų trukmės bakalauro studijas, į doktorantų rengimą būtų kviečiamas įsitraukti verslas.

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus, o atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą, ministerija siūlo įtvirtinti argumentuodama studijų kokybės augimu. Šiuo metu norintys studijuoti valstybės lėšomis turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį, jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu.

Taip pat įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų  institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Ministerijos teigimu, taip verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius