Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seime skambėjo siūlymai lenkų gyvenamuose rajonuose įvesti tiesioginį valdymą

Kumštis
Photos.com nuotr. / Kumštis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje apie Lietuvos lenkus skambėjo siūlymai jų gyvenamuose rajonuose ar bent seniūnijose įvesti tiesioginį valdymą. Esą tik jis dabar padėtų mažinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos galias, o įvedus tiesioginį valdymą esą būtų galima greitai ir be trukdžių išspręsti bėdas dėl Švietimo įstatymo, dėl dvikalbių lentelių.

Be to, susirinkusieji priėmė nutarimą, kuriame fiksuoti siūlymai pareikalauti iš Lenkijos nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus, prašyti Lenkijos pripažinti Vilniaus okupaciją bei drausti Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvauti asmenims, turintiems „Lenko kortą“.

„Tiesioginis valdymas tam tikroje teritorijoje nėra bausmė įstatymų nesilaikančiai ir nesugebančiai  ar administracinių gebėjimų neturinčiai savivaldybei, bet pagalba, kuria būtų siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas piliečių teises ir parodyti, kaip tai galima padaryti. Todėl labai svarbu būtų taip pataisyti teritorinių vienetų valdymo įstatymą, kad tokį valdymą būtų galima įvesti mažesnėse teritorijose. Pavyzdžiui, vienoje ar keliose seniūnijose parodant pavyzdį kitoms, kaip galėtų susitvarkyti pačios. Pavyzdžiui, parodyti, kaip  galima pakeisti prie privačių namų pritvirtintas iškabas“, – diskusijoje Seime trečiadienį kalbėjo Artūras Merkys, buvęs Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone Nepriklausomybės pradžioje.

Jis, kaip ir kiti diskusijos „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“ pranešėjai Seime, teigė, kad Lietuvos lenkai ir dabar, kaip nepriklausomybės aušroje, siekia sukurti autonomiją.

Jis tikino labai mylįs Lietuvos lenkus, tačiau esąs prieš tuos, kurie Lietuvos biudžeto lėšomis čia bando sukurti Lenkiją už Lenkijos ribų.

„Ar turi maža Lietuvos valstybė remti savo artimuosius, kurie nori ne tik tapti kaimynystėje gyvenančios didelės tautos nariais, bei mūsų sostinės pašonėje kurti pamatus kažkokios kitokios ar kitos Lenkijos už Lenkijos ribų egzistavimą?“ – retoriškai klausė A.Merkys.

Siūlo ieškoti atsvaros V.Tomaševskiui

Tuo tarpu Lietuvos lenkas buvęs parlamentaras, susilaikęs balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, Ryšardas Maceikeniacas diskusijoje kalbėjo apie daug paprastesnes priemones tramdant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos antilietuviškas akcijas Vilniaus pašonėje.

Pasak jo, šiuo metu svarbiausia būtų Lietuvai rasti pinigų sudaryti atsvarai Vilniaus krašte, kad jo gyventojams nebūtų brukama tik viena vienintelė V.Tomaševskio nuomonė.

„Labai svarbu būtų, kad šiame regione atsirastų kažkoks lietuviškas leidinys lenkų kalba, kuris informuotų apie situaciją šalyje ir kad Lietuvos lenkai bei tarptautinė visuomenė matytų ir kitokią nuomonę“, - sakė jis.

Anot jo, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją dabar balsuoja toli gražu ne visi Lietuvos lenkai. Jie sudaro nuo 20 iki 50 proc. lenkų skirtingose vietovėse. Tačiau viešai reikšti pasipriešinimą V.Tomaševskio lozungams, pasak R.Maceikeniaco, išdrįsta ne visi.

„Yra gana daug žmonių, kurie galėtų reikšti kitą nuomonę, bet jie tos galimybės neturi, nes šita organizacija yra uzurpavusi visą erdvę, visi susitarimai priimami tos grupės. Net autonomijos kūrimo metu spaudoje būdavo visokių lenkų nuomonių, o dabar, pastaruoju metu, tos kitos nuomonės beveik nesigirdi“, - apgailestavo R.Maceikeniacas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min