Kalbėdamas iš Seimo tribūnos interpeliacijos iniciatorius „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigė, kad politikai iš ministro nori išgirsti, ar per pastaruosius trejus metus Lietuvoje teisingumo ir pasitikėjimo teisine sistema padaugėjo.
„Ar atskiri atvejai, kaip kaip pedofilijos bylos Kaune eiga, Vytauto Pociūno žūties tyrimas, galų gale Gatajevų šeimos istorija, jau nekalbu apie Alesio Beliackio pasodinimo istoriją, yra tik atskiri atvejai, dėl kurių reikia apgailestauti, kaip jūs rašote savo atsakymuose, ar tai yra visos teisinės struktūros sisteminė griūtis?“ – klausė ministro V.Mazuronis.
„Ar įmanoma rasti teisingumą Lietuvoje be pinigų ir galingo užtarimo?“ – pridūrė jis.
Pasisakydamas Seime V.Mazuronis sakė besitikintis, kad ministras atsakinės ne biurokratiškai, „nesivadovaudamas telefonine teise“ ir išsamiau nei atsakė raštu.
Mano daug ką pataisęs
Atsakydamas opozicijos atstovui teisingumo ministras R.Šimašius kalbėjo, kad ministras negali pasiduoti provokacijoms pasirinkti, kas teisus, o kas ne kiekvienoje byloje. Jis apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai, nors ir nėra susipažinę su tyrimais, bylomis, neretai iš anksto arogantiškai jau „žino“, kas kurioje byloje yra teisus.
„Džiaugiuosi, kad nuo tokios telefoninės teisės jau nutolome ir, tikiuosi, kad tie laikai nebegrįš“, – pažymėjo R.Šimašius.
Ministras pažymėjo, kad jo nuomone politikai negali atkurti teismų prestižo, bet gali sudaryti sąlygas, kad teismų darbas būtų skaidresnis.
„Tik patys teismai gali užsitarnauti prestižą“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad tiek gerinant teismų veiklą, tiek pagreitinant jų sprendimus ministerija pakeitė nemažai įstatyminių aktų ir dar daug jų keis artimiausiu metu. Todėl situacija teismų sistemoje, anot ministro, kur kas geresnė nei buvo prieš jam užimant šį postą.
Tačiau R.Šimašius pripažino, kad dar ne visos problemos teismuose išspręstos. „Jei reikėtų išvardinti kuo daugiau problemų teisinėje sistemoje, tai aš tikrai jų pasakyčiau daugiau“, – sakė jis.
Todėl R.Šimašius parlamentarams aiškino norįs iki kadencijos pabaigos būti poste, nes mano, kad dar gali šį tą pataisyti.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio partnerės valdančiojoje koalicijoje Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Burba pasiūlė ministrui R.Šimašiui „pasielgti garbingai“ ir iš posto trauktis pačiam.
Nevengė juokauti
Ministras atsakydamas į Seimo narių klausimus buvo neblogai nusiteikęs. Jis juokavo, kad teisingumo sistemą sutvarkius iki tobulumo, ministeriją būtų galima išvis panaikinti. Juokelių ministras negailėjo ir parlamentarui Dailiui Barakauskui paklausus, ar jis asmeniškai nesijaučiąs atsakingas dėl to, kad Lietuvoje vis daugiau neišspręstų bylų, kurios skaldo visuomenę.
„Tokių bylų labai daug. Tai ir Bražuolė, ir Pociūno byla, ir paskutinė pedofilijos byla. Jūs turite suvokti, kad jūs esate atsakingas už tai, kad yra supriešinta Lietuvos visuomenė“, – klausė D.Barakauskas.
„Tikrai džiaugiuosi, kad Jūs nepriminėte dar ir Šventojo Brunono nužudymo bylos, kur irgi nėra surasti įtariamieji ir jie nenubausti. Tikrai yra daug bylų, kurios yra neaiškios“, – šyptelėjo R.Šimašius.
Be to, kalbėdamas apie Garliavos istoriją ministras pažymėjo, kad kaip tik prieš metus buvo pakeista tvarka ir antstoliai įpareigoti tartis su vaiko teisių specialistais.
„Vaikas tikrai nėra daiktas, kurį galima kilnoti iš vienos vietos į kitą“, – sakė R.Šimašius.
Tačiau perdavus mažametę motinai ir joms abiem toliau būnant saugomoms valstybės, pasak ministro, mažametės teisė į normalią vaikystę bus užtikrinta geriau nei dabar.
„Tikiuosi, kad po to vaikystė nebebus tąsoma po šou laidas ir tai yra tikrai privalumas, o ne trūkumas“, – sakė jis.
Įžvelgė gilesnių tikslų
Po ministro atsakymų parlamentarai išsakė savo vertinimus dėl R.Šimašiaus tolesnių galimybių eiti teisingumo ministro pareigas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir partijos frakcijos seniūnas Algis Kašėta piktinosi, kad pirmą kartą Lietuvoje ministrui interpeliacija rengiama už gerus darbus, o jis pats skatinamas pažeisti Konstituciją ir kištis į teismų darbą.
„Manau, kad interpeliacijos autoriai yra suklaidinti tų, kurie tvarką ir teisingumą įsivaizduoja kaip saviems, kaip buvo daugelį metų. Tuo tarpu R.Šimašius ėmė kenkti taisyklei: tvarka – eiliniams, teisingumas – išrinktiesiems“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Dar gilesnių interpeliacijos šaknų rado konservatorius Kęstutis Masiulis. Anot jo, opozicija intrepeliuodama ministrą bando sugriauti valdančiąją koaliciją, kad ši nepasiektų energetinių projektų vystymui būtinų įstatymų priėmimo Seime.
„Manau, kad tikrosios interpeliacijos priežastys yra bandymas klibinti valdančiąją koaliciją ir strateginiai projektai„, – dėstė konservatorius K.Masiulis.
Gąsdino Rusijos saule
Tuo tarpu konservatorius Saulius Stoma pareiškė, kad ministras toliau savo pareigų negali eiti dėl to, jog „leido, kad valstybės vardu būtų terorizuojama ir prievartaujama mergaitė“.
Interpeliacijos atsakymų nepalaikė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Gintaras Songaila. Jį itin papiktino ministro požiūris į Eglės Kusaitės bylą, pedofilijos bylą ir duomenų apie A.Beliackį suteikimas Baltarusijai.
Tokius kaltinimus ministrui premjeras Andrius Kubilius pavadino visišku nesusipratimu.
O pats ministras apgailestavo, kad daugelis kritikuojančių neišgirdo jo argumentų ir „pasiklydo vertime„.
Ministras prašė neimti kritikuoti teisinės sistemos taip, kad „po to sulauktume kitos iš Rusijos patekančios saulės“ ir Lietuvai nebūtų išduodami nei „Snoro„ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, nei Sausio 13-osios bylos įtariamieji.
Tuo tarpu interpeliacijos iniciatorius Valantinas Mazuronis prašė negąsdinti parlamentarų ir teigė, jog ministras R.Šimašius siūlo tik kosmetines reformas bei nesupranta, kas vyksta teismuose iš tiesų.
„Lietuvos žmonės puikiai supranta ne tik kas vyksta Lietuvos teismuose, bet ir už kiek“, – sakė V.Mazuronis.
Balsuos dar šiandien
Seimo redakcinė komisija siūlo parlamentui nutarimo projektą, kuriuo būtų nepritarta Liberalų sąjūdžio deleguoto teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atsakymams į interpeliaciją.
Tokį sprendimą komisija priėmė antradienį, 6 balsais už, 6 prieš, tad lėmė komisijai pirmininkavusio opozicinio socialdemokrato Juozo Oleko balsas.
Dėl nutarimo projekto parlamente balsuojama bus taip pat antradienį. Kad toks nutarimo projektas būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Interpeliaciją ministrui balandžio viduryje pateikė 29 Seimo narių grupė, uždavusi penkis klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie Alesių Beliackį perdavimą Baltarusijai bei situaciją Garliavoje. Interpeliaciją ministrui prašydami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
