Ekspertai sako, kad suteikus daugiau įgaliojimų, būtina griežtinti ir atsakomybę už įgaliojimų viršijimą bei tokių pareigūnų priėmimo sąlygos.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas Seime registravo parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Pagal projektą, savanoriai gamtosaugininkai galėtų ne tik surašyti faktinių aplinkybių nustatymo aktus, paimti asmenų, įtariamų padarius aplinkosaugos pažeidimus, bei liudytojų paaiškinimus, bet ir atlikti pažeidėjų daiktų patikrą bei paimti pažeidimo įrankius ar daiktus. Pažeidėjams nepaklusus neetatiniams aplinkosaugos inspektoriams, būtų kviečiami aplinkosaugos pareigūnai arba policija.
Pasak K.Mažeikos, aplinkosaugininkai džiaugiasi papildomomis pajėgomis, nes turimais ištekliais kovoti prieš šalyje prie upių ir ežerų išsibarsčiusius brakonierius ir kitus pažeidėjus nėra lengva. Anot parlamentaro, dabar visuomeniniais pagrindais dirbančių gamtosaugininkų galios yra labai ribotos – jiems tik leidžiama fiksuoti pažeidimus darančius asmenis ir jų transporto priemones.
„Jie gali veikti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių savarankiški veiksmai, siekiant operatyviai fiksuoti galimą pažeidimą, yra prilyginti eilinio piliečio pareigai pranešti atsakingoms tarnyboms apie daromą žalą gamtai“, – BNS sakė K.Mažeika.
Jis priminė, kad anksčiau neetatinių aplinkosaugos inspektorių buvo 500–700. Aplinkos apsaugos departamentas BNS pranešė, kad dabar registruota apie 400 neetatinių aplinkosaugos inspektorių.
Departamento viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės teigimu, siūlomos įstatymo pataisos leistų efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tačiau ji pabrėžė, kad didesnes neetatinių pareigūnų galias lydėtų ir didesnė jų atsakomybė.
„Turėtų būti aiškiai nustatyta atsakomybė už netinkamai naudojamas galias. Įteisinus tokias pataisas, turėtų griežtėti ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių priėmimo sąlygos bei tvarka, leidžianti tapti neetatiniu pareigūnu“, – BNS aiškino I.Krikštopaitytė.
Pasak jos, labai svarbu užtikrinti, kad savanoriai gamtosaugininkai tinkamai nustatytų ir fiksuotų pažeidimus, kad vėliau valstybinės aplinkos apsaugos pareigūnams būtų sudarytos galimybės toliau tinkamai tęsti procedūras, reikalingas poveikio priemonių taikymui.
