Už komisijos įkūrimą po svarstymo balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 3. Vėliau bus balsuojama dar kartą dėl Seimo nutarimo, kuriuo siūloma įkurti laikinąją komisiją, priėmimo.
„Valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, jau anksčiau išreiškęs abejones dėl tokios komisijos reikalingumo, balsuodamas susilaikė.
Siūloma, kad komisijoje dirbtų 12 parlamentarų, turinčių teisę dirbti su slapta informacija. Pagal planą, laikinojoje komisijoje dirbs 5 LVŽS atstovai, 2 konservatoriai, po vieną liberalą, socialdarbietį, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Viena vieta priklauso socialdemokratams, tačiau praėjusiame posėdyje šie pareiškė komisijos veikloje nedalyvausiantys. Tą patį nusprendė taip pat vieną vietą gavusi Mišri Seimo narių grupė.
A.Skardžius norėjo tirti tik konservatorių valdymo laikotarpį
Artūras Skardžius siūlė, kad laikinoji komisija tirtų tik vienos kadencijos laikotarpį – 2008–2012 metų. Šią kadenciją valdančiųjų pozicijoje buvo konservatoriai.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, komitetas tokiam siūlymui nepritarė, nes veikos, kurias ketinama tirti, esą tęsėsi ne vienos kadencijos laikotarpiu.
Konservatorius Jurgis Razma pritarė A.Skardžiaus siūlymui, sakydamas, kad jį priėmus taptų akivaizdu, kad „valstiečiai“ nori tirti tik konservatorių praeitį.
Seimas A.Skardžiaus pasiūlymui nepritarė.
E.Gentvilas siūlė tyrimą kreipti į pačius „valstiečius“
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas siūlė tirti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Taip pat kaip ir kokiu mastu Rusijos verslo ir politinės struktūros darė įtaką politinės partijos Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklai, apie ką savo metinėje ataskaitoje 2015 metais rašė Valstybės saugumo departamentas.
E.Gentvilas taip pat siūlė tirti „Gazprom“ įtaką mūsų politikams, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai 2013–2014 metais, siekiant sustabdyti skalūninių dujų paieškas Lietuvoje ir nutraukiant kontaktus su JAV energetikos gigantu „Chevron“.
Liberalų pirmininkas siūlė išanalizuoti, kaip Rusijos energetikos ir politinės struktūros veikė Lietuvos partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.
Taip pat ištirti, ar organizuojant 2014 m. referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, siekiant pažeisti Lietuvos stojimo į ES sutartį, referendumo iniciatoriai nebuvo veikiami užsienio verslo ir politinių struktūrų.
Kovoje prieš „Chevron“ dalyvavo ir Ramūnas Karbauskis. Jis dažnai publikuodavo savo komentarus spaudoje, kurioje aštriai kritikuodavo „Chevron“ žingsnius Lietuvoje, jų ketinimus ieškoti naftos ir dujų.
R.Karbauskio valstiečiai žalieji 2012 m. prisidėjo prie referendumo organizavimo prieš Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas.
2013 m. R.Karbauskis buvo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorius.
„Šie konkretūs klausimai liečia tuos politikus, kurie nori pasislėpti už tyrimų“, – pastebėjo konservatorius Edmundas Pupinis.
A.Širinskienė sakė, kad komitetas siūlymams nepritarė, nes laikinajai komisijai formuluojami klausimai yra platūs, tad komisija pati pasirinks konkrečius objektus.
Seimas balsuodamas atmetė ir E.Gentvilo pasiūlymus.
Kritikavo abstrakčias formuluotes
J.Razma sakė, kad laikinosios komisijos turėtų būti kuriamos iškilus reikšmingiems faktams.
„Šiuo atveju tyrimo iniciatyvoje nėra išvardijami reikšmingi faktai, kalbama apie galimus abstrakčius netinkamus politikų ir verslo grupių ryšius, įtakas“, – sakė jis.
J.Razma vylėsi, kad Konstitucinis Teismas pasakys, jog tokios komisijos kūrimas bevertis.
„Bandymas tirti prieškrizinį laikotarpį atsisuka prieš dalį valdančiųjų, buvusius premjerus, kelia klausimus, kodėl nebuvo reaguojama artinantis krizei (...) Žiūrėkit, kad vėl netektų aiškintis dėl išlendančių pačių valdančiųjų pavardžių“, – dėl naujos komisijos įspėjo jis. J.Razma omenyje turėjo komisijos, tiriančios ekonominės krizės priežastis gautą informaciją, kad apie besiartinantį sunkmetį besibaigiant kadencijai buvo įspėti 2004–2008 metais valdę socialdemokratai.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį sakė, kad dabar bandoma daryti tą patį kaip ir su NSGK tyrimu, kuris Liberalų sąjūdžiui atnešė reputacinę žalą, nes, anot jo, buvo pilamas purvas ir buvo pasakyta daug netiesos.
„Reikėtų nevaidinti teisuolių“, – valdantiesiems sakė E.Gentvilas.
Tyrimo klausimai, anot jo, yra abstraktūs, leidžiantys tirti bet ką, todėl tyrimas bus selektyvus.
„Esu įsitikinęs, kad teisėsauga turi daug informacijos apie politinius procesus, suinteresuotų pusių poveikį politiniams procesams, tačiau teisėsauga mano, kad informacija neturi teisinių pasekmių, nepradedami tyrimai, nes nėra pagrindo. Jūs šių procesų ir tyrimų iniciatoriai žinote bent dalį šios informacijos ir žinote, kad jos paviešinimas neturės teisinių pasekmių“, – sakė jis.
E.Gentvilo teigimu, laikinosios komisijos tyrimą valdantieji naudos informacijos paviešinimui, suprasdami, kad viešųjų ryšių prasme tai bus jiems naudinga.
„Taikinys gali būti ir prezidentė, ir konservatoriai, kurie baltutėliai ir švarutėliai dabar vaikšto, suprasdami, kad šis modelis, kuris panaudotas prieš liberalus, bus panaudotas ant jūsų“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdis, anot jo, nebalsuos už komisiją. E.Gentvilas kalbėjo niekam nelinkintis atsidurti tokioje padėtyje, kokioje buvo atsidūrusi jo vadovaujama partija.
Socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad valdantieji neturėtų per tokias komisijas, jo žodžiais, įgyti svertų tvarkyti specialiąsias tarnybas.
„Praeitos komisijos pirmininko žodžiais, atskleista 1,5 mlrd. žala. Kaip su ta žala, mes slepiame, kieno ji kišenėse sėdi? Ar ieškome kažko kito?“ – klausė jis.
Petras Gražulis aiškino, kad sąskaitų suvedinėjimo kuriant laikinąją komisiją nėra ir ta proga priminė buvusiam krašto apsaugos ministrui J.Olekui „auksinių šaukštų“ istoriją. P.Gražulis sakė, kad reikėtų išsiaiškinti ir tai, kam buvo naudinga suskaldyti socialdemokratus.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys pabrėžė, kad paprastai laikinosioms komisijoms formuluojami labai aiškūs klausimai, tačiau šis Seimas keičia tokią praktiką, o abstraktūs klausimai gali vesti į įvairias interpretacijas.
„Tada gerbiamiems konservatoriams tie abstraktūs klausimai tiko, nes jie buvo tikri, kad smaigalys nebus nukreiptas į juos. Dabar smaigalys bus nukreiptas į juos, ir dabar abstraktūs klausimai nebetinka. Gal nereikėtų taikyti dvigubų standartų“, – kalbėjo jis.
P.Urbšys pabrėžė, kad abstraktumas sukėlė klausimų ir Seimo Teisės departamentui.
Ką siūlo tirti?
Seimo nutarimo projekte siūloma komisiją įpareigoti ištirti 2008–2016 metais vykusią asmenų ar grupių darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams, rinkimų eigai, koalicijų formavimui, frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Taip pat – suinteresuotų asmenų galbūt darytą įtaką teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Komisiją siūloma įpareigoti aiškintis teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.
