Už tai, kad E.Masiulis liktų savo poste, pasisakė 73 parlamentarai, prieš buvo 49, 14 susilaikė.
Iš viso E.Masiuliui buvo pateikti 33 klausimai apie Susisiekimo ministerijos (SM) kuruojamas sritis. Interpeliaciją pristatydamas frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis išskyrė tris jų grupes. Pirmojoje – klausimai dėl pačios SM ir jos kuruojamų sričių. Esą kilo abejonių dėl ministrui vadovaujant pradėtų reformų, ar tai nėra ministerijos ėjimas „prichvatizavimo“ link.
Antroji klausimų grupė susijusi su ministro vykdoma kadrų politika tiek pačioje ministerijoje, tiek jai pavaldžiose srityse. Pasak V.Mazuronio, interpeliaciją pasirašiusiems parlamentarams kilo klausimų, ar į svarbius postus nesodinami savi žmonės. Vienas pavyzdžių – Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo vienas E.Masiulio vadovaujamo Liberalų sąjūdžio lyderių, buvęs Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas. „Ar nebuvo konkurse nuostatų, kad jį laimėti gali tiktai buvęs europarlamentaras su barzda ir būtinai rūkantis pypkę?“ – vardydamas E.Gentvilo bruožus klausė V.Mazuronis.
Teisybės labui reikia pasakyti, kad buvo ir tokių klausimų, kurių net baronas Miunhauzenas nebūtų sugalvojęs.Trečioji klausimų rūšis, anot „tvarkiečio“, „kaip padaryti taip, kad verslininkai pamiltų partijas“. „Kodėl E.Masiuliui tapus ministru, jo partiją taip pamėgo su kelių eksploatavimu susijusios bendrovės?“ – domėjosi parlamentaras.
Atsakydamas E.Masiulis tvirtino nuo pat 2008-ųjų gruodžio, kai tapo ministru, likęs ištikimas savo principams ir sąžinei, esą atlaikęs interesų grupių spaudimą.
Jis taip gyrėsi atsigaunančiais Lietuvos oro uostais. Esą susumavus visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų tiesioginius skrydžius gaunamas rekordinis Lietuvai skaičius – 47. Taip pat ministras tikino nieko nežinojęs apie teisėsaugos atliekamą tyrimą dėl buvusio Lietuvos pašto direktoriaus Andriaus Urbono, gyrėsi prasidėjusiomis šios įmonės valdymo ir kitų sričių pertvarkomis. „Pavyko išvengti „Lietuvos geležinkelių“ ekonominio kracho, be to, po 17 metų, kai kilo idėja, realiai pradėti „Rail Baltica“ tiesimo darbai“, – dėstė E.Masiulis.
Ministras teigė, kad Liberalų sąjūdžiui atėjus į valdžią rėmėjų suaukotos lėšos neprilygsta ankstesnių metų socialdemokratų ar pačių „tvarkiečių“ gautoms sumoms.
Interpeliuojamas ministras nevengė užuominų, kad šis procesas, jo nuomone, pradėtas ne dėl jo darbo, o dėl politinių priežasčių: „Nejaukiai jaučiuosi stovėdamas čia ir pasakodamas apie transporto sistemą, nes interpeliacijos tikslas visai kitas. Politiniai architektai ieško priežasčių, kaip sugriauti valdančiąją koaliciją. Režisieriai tik užmiršta vieną paprastą tiesą: „Kas nenužudo mūsų, padaro mus stipresnius.“ Pasak E.Masiulio, „teisybės labui reikia pasakyti, kad buvo ir tokių klausimų, kurių net lakia fantazija garsėjęs baronas Miunhauzenas nebūtų sugalvojęs.“
Atnaujinta 12.07 val. E.Masiulio pateiktus atsakymus vertins speciali redakcinė komisija. Ją sudaro 12 narių, iš kurių 7 priklauso valdantiesiems: 4 konservatoriai-krikdemai, po vieną Liberalų sąjūdžio, liberalcentristų ir „prisikėlėlių“ narį. Taip pat komisijoje – du socialdemokratai, po vieną „darbietį“, „tvarkietį“ ir Krikščionio deleguotą atstovą. Ši parlamentarų grupių po diskusijos parengs nutarimo projektą. Jei ministro atsakymai komisijos netenkins, dėl ministro atstatydinimo balsuos visas Seimas. E.Masiuliui teks palikti pareigas, jei jo nušalinimui pritars bent 71 parlamentaras.
Atnaujinta 12.29 val. Redakcinės komisijos pirmininkas konservatorius-krikdemas Jonas Šimėnas pranešė: „Nutarta pritarti susisiekimo ministro E.Masiulio pateiktiems atsakymams. Už 7, prieš 5.“ Pasak komisijos nario socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, 5 jos nariai suformavo atskirąją nuomonę.
