Už tai, kad prezidentės veto būtų atmestas ir įstatymas liktų toks, kokį priėmė Seimas, balsavo 77, prieš buvo 19, o 12 parlamentarų susilaikė. Prezidentės poziciją palaikyti buvo linkusi tik Krikščionių partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės dauguma, devyni konservatoriai ir vienas „tvarkiečių“ atstovas.
Tai pirmasis prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kuriam nepritarta.
Pagal Seimo sprendimą partijoms bus sudaroma išimtis ir joms nereikės taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo. Prezidentė, vetuodama įstatymą, siūlė neskelbiamų derybų būdu partijoms leisti vykdyti pirkimus tik per rinkimų kampanijas.
Tačiau prezidentės nuomonei nepritariantys parlamentarai aiškino, kad veto vis vien būtina atmesti, nes partijos „negali būti prilyginamos statybų kompanijoms“.
„Susimąstykite, į kur visa tai veda – į partijas, kaip biudžetines organizacijas. (...) Jei partijos bus biudžetinėmis organizacijomis, tai grįšime į Tarybų Sąjungos sistemą. Vieną kartą susivokime, ar mes nepalaidosime demokratinių procesų, demokratinės valstybės po 20 metų, kai mūsų tėvai ir proseneliai kovo už tą Lietuvą dėdami galvas. Pažiūrėkime, ar neprarasime valstybės“, – aistringai už veto atmetimą kalbėjo „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Kiti Seimo nariai prieštaravo tokiai nuomonei ir aiškino, kad Seimas, nutardamas, kad partijoms sudaroma išimtis leidžiant laisviau naudoti valstybės pinigus, elgiasi nesąžiningai.
„Nereikėtų daryti sau išimčių, nes jos tikrai rėžia akis. Viešųjų pirkimų įstatymas yra tam, kad biudžetiniai pinigai būtų naudojami skaidriai. (...) Tai ciniška, įžūlu ir tikrai neteisinga“, – sakė parlamentaras Žilvinas Šilgalis.
Liberalė Dalia Kuodytė sakė apgailestaujanti, kad parlamentas vėl pademonstravo principingai balsuojantis tik tais klausimais, kuris liečia pačius politikus.
„Gėda“, – kolegoms Seime sakė D.Kuodytė.
Primename, kad kovo viduryje priimtos pataisos numato, kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jog daugiau kaip 50 proc. iš valstybės biudžeto finansuojamas juridinis asmuo prekes ar paslaugas turi pirkti per viešuosius pirkimus.
Viešųjų pirkimų įstatymą parlamentarai pakeitė po to, kai uždraudus verslui remti partijas, biudžeto dotacijos dalis taps pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. Nuo sausio įsigaliojusios pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų aukas, o politinės kampanijos dalyviams leidžia priimti tik fizinių asmenų aukas.
Tuo tarpu šalies vadovė įstatymą į Seimą grąžino su savo pasiūlymu, kuris partijoms leistų neorganizuoti viešųjų pirkimų tik tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tikslais perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos.
