Seimo posėdžių sekretoriate EPK vadovai įregistravo tokį pasiūlymą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui, kuriam po pateikimo pritarta Seime.
Du parlamentarai siūlo, kad Seimo nariams būtų suteikiamos 45 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, atostogos į kitus metus būtų neperkeliamos.
Projekte, kuriam po pateikimo pritarta parlamente, atostogos nereglamentuojamos, nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas.
Projektą rengusi Seimo darbo grupė fiksuotų atostogų nusprendė atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Taip pat A.Salamakinas su V.M.Čigriejiene siūlo griežtesnes sankcijas už posėdžių nelankymą, taip pat sankcijas taikyti tokiu atveju, jei Seimo narys kviečiamas neatvyksta į parlamento struktūrinio padalinio posėdį, kuriame nagrinėjamas jo elgesys arba jis kviečiamas duoti paaiškinimus.
Jie siūlo, kad Seimo nariui, nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio ar darbo grupės, kurios narys jis yra, posėdyje arba neatvykusiam į Seimo struktūrinio padalinio, nagrinėjančio to Seimo nario elgesį arba turinčio gauti to Seimo nario parodymus arba paaiškinimus atliekamame tyrime, posėdį, darbo užmokestis už tą dieną nemokamas.
Seime svarstomas projektas, tuo tarpu, numato sankcijas tik tuomet, kai Seimo narys be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip pusėje iš anksto paskelbtų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusėje numatytų balsavimų komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Taip pat EPK vadovai siūlo, kad Seimo narys gautų tarnybinį automobilį, o jį pirktų ar nuomotų kanceliarija. Siūlymas numato, kad sutartis dėl tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudaro, tarnybinius automobilius Seimo nariams suteikia, jų techninę priežiūrą ir einamąjį remontą organizuoja bei apmoka Seimo kanceliarija, o sutarčių dėl Seimo nariams skiriamų tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudarymui taikomi teisės aktų, reguliuojančių viešųjų pirkimų santykius, reikalavimai.
Tuo tarpu, Seimo svarstomas reguliavimas – kad Seimo narys automobilį nuomotųsi pats, o Seimo kanceliarija už tai išmokėtų kompensaciją. Numatyta, kad šios kompensacijos maksimalų dydį kiekvienų metų sausio mėnesį nustatytų Seimo kanceliarija, apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones ir paskaičiavus vidutinio automobilio, kuris ne brangesnis nei 40 VMDU (87 tūkst. šiuo metu) be pridėtinės vertės mokesčio, verslo nuomos kainos vidurkį, įskaitant pilną automobilio techninę priežiūrą bei jo parengimą žiemos–vasaros sezonams.
Projektas, kuriam A.Salamakinas ir V.M.Čigriejienė teikia pasiūlymus, yra jau antrasis bandymas priimti įstatymą dėl Seimo narių veiklos reglamentavimo. Pirmasis teisininkų grupės rengtas projektas, siūlęs gana griežtai nustatyti Seimo narių veiklos sąlygas, rudens sesijoje po pateikimo buvo atmestas.
Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas – kur kas palankesnis parlamentarams, jam, projektą šiek tiek priartindami prie buvusio griežtesnio teisininkų varianto, pasiūlymą ir teikia EPK vadovai.
