„Šviečiam, darom. Tai nėra taip paprasta. Reikia patvirtinti, kad visos kopijos tikros, viską sudėlioti ir t. t.“, – penktadienį BNS sakė Seimo Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė.
Kanceliarijos duomenimis, tokių sutarčių yra apie 90.
Be to, anot jos, reikia parengti ir parlamentarų pateiktus dokumentus, kuriais remiantis buvo apmokėtos automobilių nuomos sąskaitos iš parlamentinei veiklai skirtų pinigų.
Anksčiau Seimo kancleris Jonas Milerius buvo sakęs, kad pirmiau pareigūnų sutartis nori peržiūrėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
D.Petrauskienės teigimu, dokumentai Vilniaus apygardos prokuratūrai gali būti išsiųsti iki Naujųjų metų.
„Ne taip greitai išeina viską padaryti“, – sakė ji.
Vilniaus apygardos prokuratūra nekomentuoja Seimo kanceliarijos veiksmų.
Prokuratūros atstovo spaudai Gintauto Stalnionio teigimu, prašymas Seimo kanceliarijai išsiųstas gruodžio 1 dieną. Po poros dienų J.Milerius žurnalistams patvirtino gavęs tokį dokumentą.Ne taip greitai išeina viską padaryti...
Prokuratūros įstatyme nėra reglamentuotas duomenų pateikimo terminas. Tačiau, pasak G.Stalnionio, kreipiantis pagalbos į valstybės institucijas vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostata dėl tarnybinės pagalbos.
Šiame įstatyme numatyta, kad tarnybinė pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės pagalbos suteikimo gavimo dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyrius atlieka tyrimą dėl viešojo intereso gynimo naudojant parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
Tyrimas pradėtas remiantis „prisikėlėlės“ Astos Baukutės automobilio nuomos atveju. Jos už Seimo pinigus nuomojama mašina pareigūnai susidomėjo, kai parlamentarės sutuoktinis Kęstutis Rupulevičius, vairuodamas nuomojamą visureigį, Vilniuje rugsėjį nuvertė šviesoforą ir pabėgo iš įvykio vietos.
Seimo valdybos nustatyta tvarka parlamentarams automobilius leidžia nuomotis už parlamentinei veiklai skirtus pinigus, bet tik ne išperkamosios nuomos būdu.
Ši sąlyga buvo specialiai iškelta tam, kad už mokesčių mokėtojų pinigus mašinas nuomojantys Seimo nariai pasibaigus kadencijai lengvatinėmis sąlygomis netaptų jų savininkais. Vis dėlto aiškėja, kad ne vienas Seimo narys sugeba apeiti draudimus.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad politikai su automobilių nuomotojais gali būti sudarę neoficialius susitarimus. Kai kurių tokių bendrovių atstovai teigė, kad iš pradžių parlamentaras prekybos salone išsirenka automobilį ir per išperkamosios nuomos bendrovę sudaro transporto priemonės nuomos sutartį su prekybos salonu. Ši sutartis pateikiama Seimo kanceliarijai.
Kita sutartis sudaroma tarp automobilį išperkamąja nuoma parduodančios prekybos įmonės ir Seimo nario. Remiantis šiuo susitarimu prekybos įmonė iš lizingo bendrovės atperka automobilį ir įsipareigoja jį už likutinę vertę parduoti konkrečiam Seimo nariui.
Beveik 90 iš 141 Seimo nario automobilius nuomojasi už parlamentinei veiklai skirtus pinigus. Būtent šios reikmės daugeliu atveju sudaro didžiąją dalį išlaidų.
Per mėnesį parlamentarai gauna po 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą (apie 3000 litų). Nuo sausio 1–osios parlamentinei veiklai jie gaus 1000 litų mažiau.
