Seimo statuto pataisų rengėjai taip pat mano, kad kanclerio kadenciją reikėtų susieti su parlamento pirmininko įgaliojimų laikotarpiu. Iki šiol Seimo kancleris būdavo skiriamas penkeriems metams.
„Galutinį žodį tars Seimas. Man atrodo, kad šiuo atveju toks variantas yra įmanomas“, – sakė pataisų projektą rengusios darbo grupės vadovas, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Č.Juršėnas nesutiko, kad Seimo valdybos skiriamas kancleris taps kišeniniu valdininku, tenkinančiu visus parlamento vadovybės norus.
Jis nesutiko, kad Seimo valdybos skiriamas kancleris taps kišeniniu valdininku, tenkinančiu visus parlamento vadovybės norus.
„Už kiekvieno valdybos nario stovi didelės ir mažos frakcijos, faktiškai – visas Seimas“, – pabrėžė Č.Juršėnas.
Iš principo tokiam dalykui teigė nepritariantis kitas darbo grupės narys, Seimo „tvarkiečių“ frakcijos atstovas Egidijus Klumbys. Jo teigimu, Seimo kancleris – pakankamai įtakingas žmogus, kuris, viena vertus, rūpinasi parlamento ūkiu, kita vertus, plačiąja prasme – visais Seimo nariais.
„Todėl kanclerį turi skirti parlamentas. Suprantu Seimo elito norą visus reikalus sutelkti savo siaurame rate, bet aš tokiai vadinamajai demokratijai nepritariu“, – pareiškė E.Klumbys.
Jis neatmetė galimybės, kad mintį keisti šio aukšto valdininko skyrimo tvarką pakišo buvusio Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio atleidimo istorija. Jį Seimas atleido 2009 metų balandį, kai G.Vilkelis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes buvo susilaužęs koją. Tad sprendimas įsigaliojo pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Seimo Etikos ir procedūrų komisija vėliau konstatavo, kad atleidžiant kanclerį buvo pažeistas Seimo statutas.
Šiuo metu buvusio kanclerio byla laukia eilės Konstituciniame Teisme. Į jį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis G.Vilkelio skundą.
