Už tai, kad prezidentės grąžintas įstatymas būtų laikomas nepriimtu, trečiadienį pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete balsavo trys Seimo nariai, keturi buvo prieš, BNS informavo komiteto narys Andrius Burba. Jo teigimu, prieš prezidentės veto balsavo ir komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
„Kaip bebūtų gaila, tai yra asmeninis interesas. Tie, kurie balsavo atmesti veto, yra susiję su asmenimis, kurie turi miško“, – BNS komiteto sprendimą komentavo A.Burba.
Taip pat nepritarti prezidentės veto siūlo ir papildomu paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Kaip BNS informavo komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, už tai, kad būtų pritarta prezidentės pozicijai, balsavo vienas komiteto narys, vienas susilaikė, trys buvo prieš veto.
Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų Miškų įstatymo pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140-yje tūkst. miško valdų.
D.Grybauskaitės teigimu, tokios pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.
Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.
Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei penkių hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas, pasak D.Grybauskaitės, yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.
