Trečiadienį jis priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei jau šiais metais krašto apsaugai skirti bent 100 mln. litų papildomų asignavimų, kitąmet šiai sričiai užtikrinti ne mažesnį nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą, o nuo 2016 metų kasmet asignavimus krašto apsaugai didinti po 0,2 proc. BVP.
Lėšų šaltinių komitetas nenurodė.
„Jei dabar neduosime (pinigų – BNS), bus blogai. Beveik 70 proc. krašto apsaugos biudžeto skiriama atlyginimams, esant tokiai padėčiai apie jokius mokymus, ginkluotės įsigijimus, reformas nebus galima galvoti“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Komiteto nutarime konstatuojama, kad finansiniai apribojimai neigiamai veikia kariuomenei priskirtų užduočių vykdymą, įskaitant ir pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai. NATO rekomenduoja ne mažiau kaip 20 proc. gynybos biudžeto skirti įsigijimams, tuo metu Lietuva tam išleidžia tik 10 procentų.
NSGK priminė Vyriausybei, kad jau beveik metus vėluojama parengti Valstybės mobilizacijos planą. Prašoma jį pateikti komitetui iki liepos 1-osios.
Vyriausybė taip pat raginama siekti stiprinti NATO matomumą, karinį buvimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse ir užtikrinti nuolatinį sąjungininkų sausumos pajėgumų dislokavimą.
Seimo komitetas rekomendacijų pateikė ir Krašto apsaugos ministerijai.
Jai nurodyta iki 2016 metų pabaigos aprūpinti Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis vilkas“ nešiojamomis trumpo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis, pilnai aprūpinti Sausumos pajėgas prieštankine ginkluote, visiškai atkurti Lietuvos kariuomenės neliečiamąsias atsargas, iki 2015 metų pradėti ir iki 2020 metų baigti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ aprūpinimą šiuolaikinėmis pėstininkų kovos mašinomis.
„Siekiant stiprinti Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimą ir sąveiką su partneriais iki 2016 metų pabaigos išplėtoti Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centrą iki regioninio“, – NSGK siūlo ministerijai.
Per dvejus metus Sausumos pajėgose tarnaujančių profesinės karo tarnybos kareivių skaičių siūloma padidinti tūkstančiu, o koviniuose daliniuose tarnaujančių karių skaičių ne mažiau kaip 10 procentų. Instituciniuose vienetuose tarnaujančiųjų skaičių raginama sumažinti bent dešimtadaliu.
Lietuvos gynyba ir jos finansavimu susirūpinta po Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Lietuvos parlamentinių partijų vadovai kovo 29 dieną įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.
