Sekite 15min Google
Parlamentas šio pakeitimo imtis nusprendė liepos pradžioje. Tuomet po pateikimo už pataisas balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o šeši susilaikė.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pakeitimų inicijatorių teigimu, ši nuostata nebeatitinka šiandienos geopolitinės realybės.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas, pateikdamas pataisas, sakė, jog NATO branduolinis skydas yra esminis Aljanso atgrasymo pagrindas, o Lietuva negali likti „silpnąja grandimi“, pati sau taikydama apribojimus, kurių neturi kitos sąjungininkės.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad nors Lietuva neplanuoja branduolinio ginklo dislokavimo taikos metu, valstybė privalo turėti „laisvas rankas“ dalyvauti visuose kolektyvinio atgrasymo modeliuose krizės ar karo atveju.
Norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
Pradinę iniciatyvą keisti pagrindinį šalies įstatymą pasirašė pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, siūlymo neparėmė nė vienas opozicinės „Nemuno aušros“ politikas.
Pirmajame balsavime aštuoni pastarosios politinės jėgos parlamentarai balsavo prieš, penki susilaikė. Prieš pakeitimus taip pat buvo „valstietis“ Valius Ąžuolas bei du Mišrios Seimo narių grupės politikai, vienas šios frakcijos politikas susilaikė.
Į Seimo posėdžių salę šis klausimas turėtų grįžti ketvirtadienį prasidėsiančioje rudens sesijoje.
Nepaisant galimų Konstitucijos pakeitimų, valdantieji pabrėžia, jog Lietuva ir toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų tarptautinių įsipareigojimų.
Panašaus draudimo birželį atsisakė Suomija.
