Paklaustas, kokį įspūdį palikęs parlamentarams, G.Grina atsakė: „Manau, teigiamą.“ Jis pasakojo, kad komiteto nariai klausinėjo apie žvalgybos ateitį, reformas. Kandidatas pristatė savo Lietuvos saugumo sistemos viziją. Tačiau apie galimus konkrečius pokyčius išėjęs iš posėdžio jis nekalbėjo: „Pokyčių matysis, kai aš būsiu paskirtas.“
(papildyta 12.44 val.) A.Anušauskas tikisi glaudesnio bendradarbiavimo
Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, G.Grinos kandidatūrai pritarta bendru sutarimu: „Visi pasisakė teigiamai. Aš manau, kad įspūdis yra geras. Pritarimas prezidentės pasirinkimui yra.“
Viena iš temų, kuria kalbėtasi, buvo įstatymų reikalavimas, kad VSD vadovautų civilis asmuo. Dabar G.Grina yra kariškis, jis turi pulkininko leitenanto laipsnį, todėl jam tektų išeiti į atsargą. „Mus patikino, kad iki prezidentės dekreto pasirašymo, pritarus Seimui,šita procedūra bus sutvarkyta: išėjimas į atsargą ir taip toliau“, – po posėdžio sakė A.Anušauskas.
Buvo išsakyta tokia mintis, kad viskas turi priklausyti ne nuo direktoriaus „noriu nenoriu“, „duosiu neduosiu“, bet taip, kaip numato įstatymas.Pasak komiteto pirmininko, šios Seimo pavasario sesijos metu parlamente turi būti svarstomas įstatymo projektas, kuris kartu su Vyriausybės nustatyta tvarka tiksliau apibrėš dokumentų, kuriuose yra operatyvinės informacijos, pateikimą politikams. Tačiau A.Anušauskas pridūrė, kad svarbų vaidmenį dėl informacijos pateikimo turi ir VSD vadovas: „Daug kas priklauso nuo vadovo, kaip bendraujama, ar pritaikomas principas, kuris dažnai buvo pritaikomas iš buvusių vadovų pusės – teisė žinoti, t. y. ar NSGK nariai turi teisę žinoti kokią nors informaciją. Nuspręsdavo, kad nereikia, ir neduodavo“, – pasakojo A.Anušaukas.
Susitikime su G.Grina, pasak NSGK vadovo, „buvo išsakyta tokia mintis, kad viskas turi priklausyti ne nuo direktoriaus „noriu nenoriu“, „duosiu neduosiu“, bet taip, kaip numato įstatymas“.
Paklaustas, kokių pokyčių turėtų būti VSD atsiradus naujam vadovui, A.Anušauskas akcentavo, kad departamentas turi atgauti pasitikėjimą.
„Daug kas priklauso nuo vadovo, pasitikėjimas pačiu departamentu, kaip institucija, taip pat. Sakysim, ar departamentas gina savo darbuotojus, ar ne. Turiu galvoje žuvusio pulkininko (Vytauto Pociūno – 15min.lt) atvejį, kai būtent iš departamento tuometės vadovybės išėjo tokia dviprasmiška informacija“, – prisiminė komiteto pirmininkas.
Galutinai dėl žvalgybos karininko skyrimo VSD vadovu Seimas turėtų balsuoti ketvirtadienį. Prieš tai jis dar susitiks su parlamento frakcijomis.
