Taip Seimo narės reagavo į 15min paviešintą istoriją iš Žiežmarių, kur kaimynai protestuoja prieš Strėvininkų socialinės globos namų ketinimus pastatyti grupinio gyvenimo namus dešimčiai protinę negalią turinčių žmonių. Ketvirtadienį vakare susitikime su globos namų vadovu gyventojai grasino statomus namus nugriauti buldozeriu.
I.Šimonytė: pradedi nesistebėti rasinio grynumo teorijos populiarumu
Seimo narė I.Šimonytė feisbuke dalindamasi 15min straipsniu rašė maniusi, kad toks empatijos trūkumas yra sovietmečio atgyvena, iš kurios išaugsim. Žiežmarių istorija Seimo narei priminė atvejį Lentvaryje.
„Nuo istorijos su Vyteliu Lentvaryje, kur kaimynai nesutiko, kad jam, sergančiam cerebriniu, savivaldybė įrengtų pandusą, nes mat „sumažės turto vertė dėl tų invalidų“, vis galvojau, kas verčia žmones užmiršti tai, kuo iš esmės ir skiriamės nuo gyvulių – suopratį ir gėdą ir leidžia atvirai postringauti tokius dalykus, o ne paslapčiukais taip manyti, jeigu jau taip pasidingoja, bet gėdytis net galvot tai įgarsinti. Visgi, žmonės esam, prausiam rankas po tuliko ir šiaip padorūs. Vytelio istorija buvo prieš dešimt metų, didelė dalis kaimynų galbūt sovietmečio sužalota, maniau, išaugsim“, – rašė ji.
Tačiau, pasak jos, neišaugom.
„Bet vakar buvo Biržai, šiandien Kaišiadorys. Ir pradedi nesistebėti rasinio grynumo teorijos populiarumu susidarius tinkamoms sąlygoms. Ir getai kitokiems žmonėms – tegul mokslo, darbo, globos – irgi gi puiki mintis, juk ten jie visi draugėj, saugūs. Na ir svarbiausia – mums, normaliesiems, nezulina akių. Kam tos integracijos ir demonstravimasis, visiems vieni nepatogumai“, – tęsė I.Šimonytė.
Seimo narės įsitikimu, tokius žmones išmokyti galėtų nebent asmeninė patirtis.
Ir pradedi nesistebėti rasinio grynumo teorijos populiarumu susidarius tinkamoms sąlygoms.
„Kai likimo nuskriausti vaikai trukdo tavo sveikiesiems suptis, o tau pačiam žiaumoti šašlykus, visiškai aišku, kad ko nors pamokyti tokius žmones gali nebent nelemta asmeninė patirtis, kurios, gink Dieve, nelinkiu, nes vaizduotės jie neturi. Kaip ir gėdos. Kaip ir supratimo, kad vaikai užaugs labiau pasirengę gyvenimui, jeigu matys ne tik ružavas kvarbatkas ir balionus su Žaibu Makvynu. Nes paskui gali tekti labai nemaloniai nustebti, kai jokia tėvo tvora ir skundai savivaldybei nuo nemalonių patirčių neapsaugos“, – feisbuke rašė ji.
D.Šakalienė: turime dvi Lietuvas
Seimo narė socialdemokratė D.Šakalienė feisbuke cituodama 15min straipsnį aiškino, kad bendruomeniniai nedideli namai žmonėms su proto negalia yra galimybė sumažinti jų izoliaciją, turėti normalesnį gyvenimą – tokį, kokį gyvename mes visi: su savo namais, savo kambariu, savo kiemu.
„Ir vis tik kai kuriems mūsų bendrapiliečiams atrodo natūralu juos izoliuoti, aptverti spygliuota tvora, kyla pyktis, kad jie „lenda į miestelį“ ir gal net – koks siaubas! – ateis pasisupti ant sūpynių kieme.
Priešiškumas tėvų globos neturintiems vaikams, proto negalią turintiems suaugusiems kyla iš nesaugumo, baimės, nežinojimo – ir tai gerai paaiškina žemą bendruomeniškumo bei pasitikėjimo indeksą mūsų visuomenėje. Turime dvi Lietuvas, turime daugybę žmonių, kurie baiminasi bet kokio kitoniškumo, nes patys jaučiasi nesaugiai, stokoja žinių, socialinių įgūdžių, patys negauna pagalbos ir paslaugų“, – teigia Seimo narė.
Turime dvi Lietuvas, turime daugybę žmonių, kurie baiminasi bet kokio kitoniškumo, nes patys jaučiasi nesaugiai.
Pasak jos, Biržų ir Žiežmarių istorijos – dar vienas signalas, kad mūsų Vyriausybė turi daug nepadarytų namų darbų „minkštųjų“ socialinių paslaugų srityje.
„Tačiau vargu ar galime tikėtis pokyčių su radikalaus liberalumo neslepiančiu finansų ministru, kurio nejautrumas ar net cinizmas stebina, gąsdina ar nuvilia visus, kurie dar tikėjosi socialiai jautrios Vyriausybės“, – rašo D.Šakalienė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: nemalonu turėt tokį kaimyną kaip Marius
Kita Seimo narė konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė feisbuke reaguodama į 15min publikaciją stebėjosi, kad Lietuvoje vis dar yra totalitarinių režimų simpatikų.
„Kas yra nemalonu? Nemalonu turėt tokį kaimyną kaip Marius Žiežmariuose. Kai tiek „atjautos“, matyt, nereik stebėtis, kad kitokiam dažnas neturi širdies. Totalitariniai režimai „tuos, nu, su negalia“, „tuos durnius“, „tuos klipatas“ izoliuodavo. Ar daug mūsų visuomenėj simpatikų tokiai sistemai? Panašu, kad yra. Kodėl? Gal dėl kietos širdies, o gal dėl to, kad būtent jie ir yra tos totalitarinės sistemos aukos – nematę ir neprisileidę kitokio. Tikiuos, kad dar pasikeis“, – viliasi Seimo narė.
Primename, kad 15min paskelbė, jog nuo kitų metų balandžio Strėvininkų socialinės globos namai ketina dešimt protinę negalią turinčių žmonių apgyvendinti grupinio gyvenimo namuose Žiežmariuose, Lauko gatvėje. Ten jie galėtų integruotis į visuomenę, būti savarankiškesni, nors ir prižiūrimi darbuotojo.
Tačiau vietos gyventojai tokios kaimynystės nenori.
Strėvininkų socialinės globos namuose šiuo metu gyvena 218 neįgaliųjų, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Tuos asmenis, kurie gali gyventi savarankiškai, įgyvendinant Vyriausybės programą, siekiama apgyvendinti grupinio gyvenimo namuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 tokių namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei 100.
