Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Aivaras Kareiva kreipėsi į VU rektorių A.Žukauską prašydamas ištirti fakultete įsikūrusios Taikomųjų mokslų instituto Skystųjų kristalų laboratorijos veiklą.
Girdi, Chemijos fakulteto koridoriuose, mokomosiose ir mokslinėse laboratorijose bent dukart per savaitę juntamas aštrus organinių medžiagų kvapas. Be to, labai dažnai stiprus organinių medžiagų kvapas justi iš kanalizacijos per kriauklių ertmes, iš ventiliacijos angų.
„Skystųjų kristalų laboratorija gamina ir parduoda organines chemines medžiagas nuo gramų iki kelių kilogramų pripažintiems rinkos gigantams. Visiems aišku, kad kvapų šaltinis yra būtent iš šios archajiškai įrengtos laboratorijos. Prašome naujai išrinkto rektoriaus kuo skubiau spręsti įsisenėjusią problemą ir kuo greičiau iškeldinti ar likviduoti Skystųjų kristalų laboratoriją, kurios veikla labai pavojinga Chemijos fakulteto ir iš kitų fakultetų ateinantiems dėstytojams, mokslo darbuotojams, aptarnaujančiam personalui ir studentams.
Tai – kaip tiksinti bomba: kiekvienąkart gali sprogti, sužaloti žmones – ir ne tik tuos, kurie dirba laboratorijoje.
Neretai dėstytojai ir studentai tiesiog atsisako dirbti kenksmingų lakių medžiagų garų ir kvapų prisotintose patalpose“, – rašoma rektoriui adresuotame oficialiame rašte, kurį pasirašė kelios dešimtys Chemijos fakulteto darbuotojų.
Iš tualeto – verkdami
Chemijos fakulteto dekano pareigas A.Kareiva eina jau devintus metus ir nemalonių kvapų problemą sako paveldėjęs. Pasak A.Kareivos, Skystųjų kristalų laboratorijos darbuotojai chemines medžiagas pila tiesiai į kriauklę ar kanalizaciją.
„Tai – kaip tiksinti bomba: kiekvienąkart gali sprogti, sužaloti žmones – ir ne tik tuos, kurie dirba laboratorijoje“, – būgštauja A.Kareiva.
Erzinantys kvapai, jo įsitikinimu, žaloja Chemijos fakulteto bendruomenės sveikatą: „Nežinia, kada tai atsilieps – ar po penkerių metų pradės visiems augliai augti, ar kada.“
Kenksmingomis darbo sąlygomis esą skundžiasi ir profesūra, ir katedrų vedėjai, ir studentai: „Antrame aukšte nueina į tualetą ir išbėga visi verkdami.“
Laboratorijoje suka savo verslą?
A.Kareivos teigimu, Skystųjų kristalų laboratorija daugiausiai užsiima komercine veikla, mat jai vadovaujantis chemikas P.Adomėnas yra įkūręs įmonę „Tikslioji sintezė“.
Nežinia, kada tai atsilieps – ar po penkerių metų pradės visiems augliai augti, ar kada.
„Oficialiai ji registruota jo namų adresu, nors iš tikrųjų tas „uabas“ veikia čia. Todėl čia vyksta didžiuliai gamybiniai procesai, didelės reakcijos dideliais kiekiais. Įmonė gauna pačius pigiausius, bjauriausius užsakymus, dirba, naudodama reagentus statinėmis, tonomis. Tai yra gamykla, kuri neturėtų veikti Vilniaus universiteto patalpose. Universiteto bazė naudojama komerciniams tikslams – ir visi užmerkę akis“, – stebisi A.Kareiva.
Dekano teigimu, Skystųjų kristalų laboratorija dirba klaikiomis užpraėjusio šimtmečio sąlygomis – be valymo įrenginių.
„Reagentus perka tonomis ir niekada neišveža jokių atliekų. Neįsivaizduoju, kaip tokia laboratorija gali atitikti darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, nes ten – katastrofa“, – skėsteli rankomis A.Kareiva.
Užnugaryje – sūnaus statusas?
Dėl laboratorijos veiklos į A.Kareivą esą ne kartą kreipėsi aplinkinių rajonų gyventojai, Vilniaus miesto savivaldybės atsakingi asmenys, Seimo nariai.
Buvęs VU rektorius prof. Benediktas Juodka buvo sudaręs ne vieną darbo grupę laboratorijos veiklai tirti.
„Pastarąjį kartą buvo konstatuota, kad sąlygos laboratorijoje yra baisios, tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė“, – pažymi A.Kareiva.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pastarąjį kartą laboratoriją tikrino 2013 metų liepą, tačiau esminių pažeidimų nenustatė. Buvo atliktas darbo vietų profesinės rizikos veiksnių vertinimas ir prieita prie išvados, kad laboratorija gali vykdyti veiklą.
A.Kareivai nesuprantamas toks institucijų prielankumas P.Adomėno valdomai Skystųjų kristalų laboratorijai.
„Klausimas, ar tai dėl to, kad jo sūnus Seimo narys (konservatorius Mantas Adomėnas – red. past.), ar dėl to, kad kam nors duoda pinigų – negaliu to teigti“, – svarsto Chemijos instituto dekanas.
Glaudžiasi kukliame kambarėlyje
15min.lt žurnalistė, apsilankiusi Chemijos institute, jokio akis graužiančių dūmų debesies nepastebėjo ir erzinančių kvapų nejautė.
Mes, negaudami jokio finansavimo, ne tik uždirbame pinigų, bet ir duodame mokslinę produkciją. Taip kad, kaip anglai sako, shut up.
Tiesa, vaizdas atvėrus Skystųjų kristalų laboratorijos duris iš tikrųjų nukelia į praeitį. Patalpos remonto nematė dešimtmečius, baldai morališkai pasenę, darbo priemonės – puodai, kibirai, plastmasiniai bakai, kolbos – tarsi neranda sau vietos.
Žvelgiant į porą kolbų su tingiai burbuliuojančiu tirpalu sunku įsivaizduoti čia vykdant didžiulius komercinius užsakymus.
Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas chemikas P.Adomėnas glaudžiasi kukliame kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje ir į stambų verslo magnatą nepanašėja.
Universitetui – 15 proc. užsakymo sumos
Išgirdus 15min.lt vizito tikslą P.Adomėno veidu praslenka nuovargio šešėlis. Jis jau išseko įrodinėti, kad nieko neteisėto laboratorijoje neveikia ir, juo labiau, žmonių nenuodija. Tokius A.Kareivos įtarimus P.Adomėnas vadina paranoja.
„Mes, negaudami jokio finansavimo, ne tik uždirbame pinigų, bet ir duodame mokslinę produkciją. Taip kad, kaip anglai sako, shut up, – kiek piktokai atkerta P.Adomėnas. – O tai, ką jie (Chemijos fakultetas – red. past.) daro, turėdami savo laboratorijų bazę, yra nusikaltimas, nes iš to nėra jokios naudos. Mes pasiekėme normalų lygį, todėl ir stengiasi išvyti. Jie nė vieno lito neuždirba, o mes nė vieno lito negauname – toks ir skirtumas.“
P.Adomėnas kompiuteryje atverčia 2014 metų gruodį atliktą laboratorijos finansinę suvestinę. Per metus laboratorija gavo 58,243 tūkst. eurų pajamų.
Mūsų įdirbis – ne materialinė bazė, nes, kaip matote, jos nėra. Bet tai, kad sukaupėme krūvą know how ir dirbame rimtu pasauliniu lygiu.
„Universitetui mokame 15 proc. nuo kiekvieno mokestinio pavedimo už prekes ar paslaugas“, – paaiškina ir pateikia užsakymų dokumentus, kuriuose šmėžuoja Vilniaus universiteto vardas.
„Naujos metodikos ir naujos technologijos kuriamos čia. Į mus kreipiasi ne dėl to, kad esame pigesni nei kinai, o todėl, kad kuriame tokius dalykus, kurių pasaulis dar nemoka daryti. Mūsų įdirbis – ne materialinė bazė, nes, kaip matote, jos nėra. Bet tai, kad sukaupėme krūvą know how ir dirbame rimtu pasauliniu lygiu. Kai ateina užsakymas didesniam kiekiui medžiagų, daro „Tikslioji sintezė“ savo patalpose Visoriuose, kurias nuomoja iš universiteto“, – paaiškina P.Adomėnas ir vardija šalis, kurių užsakymus vykdo: Belgija, Vokietija, Japonija, Šveicarija, Didžioji Britanija, JAV, Pietų Korėja ir kt.
Po krizės neatsitiesė
P.Adomėnas pasakoja siūlęs universitetui steigti mišraus kapitalo bendrovę. Po metus trukusių svarstymų ir pakaušių krapštymo apsispręsta – universiteto statusui tai netinka.
„Nusispjoviau ir įsteigiau vienas“, – aiškina. Jokio interesų konflikto čia esą nėra, veikla aiškiai atskirta, nors laboratorijos ir bendrovės gaminamų junginių asortimentas sutampa.
2007 metais bendrovės „Tikslioji sintezė“ apyvarta sudarė 1,7 mln. litų, tačiau atėjus ekonominiam sunkmečiui įmonė neteko didelės dalies užsakymų ir ikikrizinio lygio nebepasiekė.
Dividendų nuo to laiko – nulis.
Pastaraisiais metais jos pajamos svyruoja apie 200-300 tūkst. eurų, įmonė išlaiko darbuotojus, tačiau pelnu pasigirti negali – balansuoja ties nuliu arba klimpsta į minusą.
„Dividendų nuo to laiko – nulis“, – neslepia P.Adomėnas.
Rugsėjo 14 dienos duomenimis, įmonėje dirbo 18 apdraustųjų darbuotojų.
Reikia įrodymų – prašom
P.Adomėnui šypseną kelia skundai dėl kvapų: „Pas chemikus, kurie dirba, kartas nuo karto kvapų būna – tai neišvengiama.“
Tačiau laboratorijos vedėjas griežtai atmeta įtarimus, kad cheminės atliekos pilamos tiesiai į kriauklę. Jis pateikia dokumentus, įrodančius, kad laboratorija dirba su bendrovėmis „Toksika“ ir „Žalvaris“.
„2014 metais už plastikinės, stiklinės taros, medžiagų utilizavimą sumokėta 13 tūkst. litų“, – argumentuoja mokslininkas.
Konflikto esmė – vyriškos ambicijos
VU rektorius A.Žukauskas atsidūsta: Chemijos fakulteto ir Skystųjų kristalų laboratorijos nesutarimai tęsiasi dešimtmečiais.
„Kai atliekamos patikros, matyti, kad visi dokumentai tvarkingi, darbo vietos atestuotos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimai įvykdyti ir t.t. Oro užterštumas tirtas – viskas gerai. Bet tuos kvapus labai sunku užfiksuoti“, – aiškina rektorius.
Pavydas, žmogiški lietuviški džiaugsmai, na, žinote, kai susirieja kaimynai ir nors tu ką daryk.
Jis pasakojo, kad tarp Chemijos fakulteto ir Taikomųjų mokslų instituto, kuriam pats vadovavo iki tapdamas universiteto rektoriumi, buvo sudaryta kvapų komisija, turėjusi fiksuoti, kada ir iš kur koks kvapas atsklinda.
„Chemijos fakulteto dekanas nėra užfiksavęs, iš kur konkrečiai. Ir tai – natūralu, juk pastatas pasenęs, pradvisęs, nepritaikytas, jame nėra ventiliacijų – visi ten smirdi. Tačiau radikalus sprendimas artėja: dalis Chemijos fakulteto laboratorijų metų pabaigoje kelsis į Nacionalinį fizinių ir technologinių mokslų centrą Saulėtekyje, kuris lapkritį turi būti baigtas statyti. Tada Skystųjų kristalų laboratorija bus iškeldinta į atsilaisvinusį dabartinį Biochemijos instituto pastatą Visoriuose. O dabartinį fakulteto pastatą (Naugarduko g. 24) kada nors parduosime ir ten, matyt, bus vystomi nekilnojamojo turto projektai“, – aiškina A.Žukauskas.
Jis pažymi, kad Skystųjų kristalų laboratorija yra viena didžiausių paslaugų teikėjų verslui.
„Savo darbu jie dengia išlaidas komunalinėms paslaugoms, atlyginimams – nė vienas laboratorijos darbuotojas nėra finansuojamas iš universiteto biudžeto. Nors nesame dalininkai, bendrovę „Tikslioji sintezė“ laikome savo atžaline, mums tai kuria pridėtinę vertę“, – kalba rektorius.
Juk pastatas pasenęs, pradvisęs, nepritaikytas, jame nėra ventiliacijų – visi ten smirdi.
Kodėl, jo manymu, suaugę žmonės, akademikai, nesusišneka?
„Pavydas, žmogiški lietuviški džiaugsmai, na, žinote, kai susirieja kaimynai ir nors tu ką daryk. Gal yra ir kitų niuansų: vieni norėtų patalpas prasiplėsti, be to, yra pasipriešinimas struktūrinei fakulteto reformai, mat fakultetas turėtų būti jungiamas su fizinių mokslų fakultetu. Daug baimių: sujungs, suvalgys, sunaikins“, – samprotauja A.Žukauskas.
