„Tarp miesto visuomenės ir Žaliakalnio gyventojų kilo neigiama reakcija, nes dėl šio sprendimo nebuvo rengtos jokios gyventojų apklausos. Verta pažymėti, kad rengiant netoliese esančius Kauno sporto halės bei S.Dariaus ir S.Girėno stadiono projektus, nebuvo įvertinti objektų sukuriami transporto srautai ir įtaka susisiekimo sistema, todėl tikėtina, kad vienu metu vykstant keliems renginiams sporto halėje, būsimajame stadione ir esant piko metui, Žaliakalnio ir miesto centro taps vienu dideliu kamščiu“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kupčinskas.
Minėtas žemės sklypas yra saugojome Kauno Ąžuolyno objektų komplekso parko, Europos ekologinio tinklo sistemos „Natura 2000“ teritorijoje. Ąžuolynas – natūrali istorinė ąžuolų augimvietė, egzistuojanti jau tūkstančius metų.
Be jau anksčiau išvardintų saugomų teritorijų statuso, greta esanti valstybės lygmeniu saugoma Žaliakalnio vietovė kartu su Ąžuolyno parku ir minėtuoju žemės sklypu taip pat patenka į teritoriją, pretenduojančią tapti UNESCO Pasaulio paveldo dalimi.
Pažymėtina, anot Seimo nario, ir tai, kad sprendimo projekto apimtyje nebuvo atliktas ir pateiktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).
„Šioje vietoje taip pat derėtų prisiminti gerąsias praktikas ir pavyzdį, kuriuo galėjo remtis dabartinė Kauno miesto savivaldybės taryba – dar 2012 metais Kauno Dainų slėnio teritorija buvo perimta visuomenės reikmėms (už 1 LT) iš UAB „Vytauto parkas“ ir įtraukta į bendrą saugotiną Ąžuolyno parko teritoriją“, – svarstė A.Kupčinskas.
Atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius, kad ši teritorija turėtų išlikti kaip neurbanizuota Ąžuolyno parko dalis, Seimo narys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Kauno miesto gyventojų viešojo poreikio ir intereso gynimo.
