„Jeigu miestas rado lėšų ir nori juos skirti kultūros paveldui, tai ar tikrai Žaliojo tilto skulptūros yra prioritetas? Visuomenininkai nuo 2008 m. prašo savivaldybės paramos atkuriant apie 1950 m. nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybės simbolis Vytis, tačiau nuolat buvo kartojama – savivaldybė neturi lėšų. Kas yra svarbiau laisvos Lietuvos politikams, ar NKVD ir KGB menančios skulptūros, ar okupantų nugriauti valstybingumo simboliai?“, – sakė parlamentaras.
Pasak K. Masiulio, mokslininkai ne kartą siūlė svarbesnius projektus, atkurti sovietmečiu sunaikintą šv. Rapolo koplyčią, šventųjų skulptūras ant Evangelikų reformatų bažnyčios, pažymėti Vilniaus gynybinės sienos ir miesto vartų fragmentus, atstatyti Pranciškonų bažnyčios varpinę, atkurti žydiško Vilniaus fragmentus ir t.t.
Seimo narys teigė nesuprantantis miesto politikų prioritetų ir abejojo, ar jiems svarbiausi yra miestiečių rūpesčiai:
„Vilniaus miesto skolos yra apie 1 mlrd. litų, tačiau lėšų abejotiniems projektams visada atsiranda. Viešajam transportui pinigų nėra, duobėms kiemuose pinigų nėra, geriamo vandens kainą reiks didinti, tačiau sovietinėms skulptūroms remontuoti pinigų yra, tramvajaus studijoms pinigų yra, Gugenheimo muziejui taip pat pinigų yra. Tai visgi, ar Vilniaus tarybos nariai atstovauja miestiečių interesams?“
Socialinio realizmo Žaliojo tilto kareivių, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūros buvo pastatytos 1952 m. Iš kūrėjų buvo reikalaujama, kad socialinio realizmo kūriniai estetiškai išreikštų marksistinę pasaulio ir žmogaus koncepciją, būtų susiję su komunistine ideologija ir revoliuciniu darbininkų judėjimu.
