„Mano pozicija dėl vardų ir pavardžių rašymo tokia, kad pase jas originalo kalba būtų galima įrašyti. Tokios praktikos laikosi latviai. Galime iš jų pasimokyti“, – interviu savaitraščiui „Vilniaus diena“ sakė V.Gedvilas.
Tačiau jis nesiėmė vertinti, ar Seime pavyktų tokias pataisas priimti per porą mėnesių, kaip yra skelbęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Vasarį G.Kirkilas BNS sakė, kad pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis įteisinantis įstatymo projektas gali būti priimtas jau šių metų pavasario sesijoje balandžio mėnesį.
Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.
Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
